Elektros energija ir jos dėka veikiantys elektriniai prietaisai tapo tokiais mūsų įprastais palydovais, kad jų svarbą pastebime tik dingus elektrai ir jiems nustojus veikti. O ar kada nors susimąstėte, kas padeda elektrai atkeliauti į mūsų namus, rūpinasi jos gamyba ir elektros tinklais?

Taip – tai elektros energetikos inžinieriai. Apie specialybės subtilybes plačiau sutiko papasakoti Lietuvos inžinerijos kolegijos Elektros energetikos studijų programos vadovas dr. Gediminas Daukšys.

- Gediminai, visi suprantame, kas yra elektra, tačiau tikrai tik nedaugelis žinome, ką daro elektros energetikos inžinierius. Gal galėtumėte papasakoti, ką atlieka šios srities specialistai?

- Pradėsiu nuo to, kad šį profesinį kelią dažniausiai pasirenka žmonės, kurie domisi elektra ir fizika bei nori tas žinias pritaikyti.  Profesinis kelias yra išties labai platus. Paprastai sakant, dirbti galima visose įmonėse ir įstaigose, nes visur yra elektra, reikalingas apšvietimas, reikalinga elektros instaliacija  ir t.t.

Galima išskirti tris pagrindines sritis, bei mūsų studijų programos specializacijas, kuriose savo karjerą vysto elektros energetikos absolventai:

Pirmoji ir šiuo metu populiariausia sritis - elektros tinklai ir sistemos. Šioje srityje specialistas rūpinasi elektros gamybos procesais, elektrinėmis, elektros tinklais ir elektros tiekimu.

Antroji sritis – įmonių vidaus tinklų instaliacija ir priežiūra. Inžinierius prižiūri lokalų elektros tinklą, kuris yra užmaitintas iš skirstymo tinklo, bei šio tinklo elektros prietaisus.

Trečioji sritis apima elektra varomą transportą ir jo sistemas. Tai labai auganti ir daug potencialo turinti kryptis. Šią studijų specializaciją baigę absolventai dirba su elektromobiliais ir jų stotelėmis, troleibusų elektros sistemų priežiūra, elektriniais traukiniais.

- Su kuo pirmiausia susiduria studentai, pradėję studijuoti KTK Elektros energetikos studijų programoje? Kas kelia daugiausiai iššūkių?

- Pirmakursių laukia bendrieji dalykai: matematika, fizika, užsienio kalbos, informatika, mechanika ir elektrotechnika. Pastarajame specializacijos dalyke studijuojame elektros pagrindus, elektros grandines, jų elementus, kaip vyksta elektriniai procesai, dėsnius ir kt.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad reikia gerai išmanyti fiziką, todėl rekomenduočiau dar mokykloje rinktis fiziką stipresniu lygiu ir laikyti egzaminą. Žinoma, turime studentų, kurie ir giliai nestudijavę fizikos renkasi šias studijas, o reikiamas žinias įgauna pas mus, bet paprasčiau yra pagrindus padėti dar mokykloje.

Antrais metais studentų laukia automatikos pagrindai, inžinerinė grafika, elektros matavimai, elektrinės ir pastotės, elektros mašinos, pavaros ir transformatoriai, aplinkos ir žmonių sauga. Tai jau specialybiniai dalykai, kuriuos papildo gausios studijų programos praktikos.

- Gal galite plačiau papasakoti apie studijų praktikas? Ar daug jų turi studentai?

- Praktikų turime labai daug. Pirmoji jau būna pirmame kurse po poros savaičių nuo studijų pradžios. Tai – pažintinė profesinės veiklos praktika, kuri yra skirta supažindinti būsimus elektros inžinierius su darbo pobūdžiu, kuris jų laukia baigus studijas. Jos metu vykstama į ekskursijas į įvairaus profilio įmones, pradedant elektrinėmis, elektros tinklų įmonėmis ir baigiant projektavimo įmonėmis. Čia studentai pamato, kaip elektra gaminama, perduodama elektros tinklais, kaip prižiūrėti vidaus tinklus, į ką atkreipti dėmesį ir kaip yra projektuojamos elektrinės, pastotės ir panašūs objektai.

Antrais metais studentų laukia elektros darbų praktika, kuri trunka 2 savaites. Jos metu studentas padaro apie 70 praktinių darbų, dirba KTK laboratorijoje su stendais, kur jungia elektros grandines, variklius, montuoja elektros instaliaciją ir kt.

Tada keliaujame į profesinę praktiką, kuri vyksta jau įmonėse ir trunka du mėnesius. Jos metu studentai labai dažnai ne tik pritaiko teorines žinias praktikoje, bet ir susiranda pirmąją darbo vietą bei sudaro darbo sutartį. Dažnai ši praktika yra sujungiama su technologine praktika ir tokiu būdu studentas praktikuodamas įmonėje praleidžia pusę metų. Taip įgyja labai daug reikalingų žinių ir tampa labai reikalingu specialistu, kuris jau žino, ką ir kaip reikia dirbti įmonėje.

Trečiais studijų metais laukia baigiamoji praktika. Jos metu renkama informacija baigiamajam darbui. Sprendžiama viena ar kita reali įmonės problema, su kuria studentas yra susidūręs praktikos metu.  Į ją yra įsigilinęs ir žino iš įvairių pjūvių.

- O kokia yra situacija rinkoje? Ar yra reikalingi tokie specialistai, koks jų poreikis ir kokios galimybės?

- Jei kalbėtume tiesiog apie darbo pasiūlymus, tai labai didelis specialistų poreikis yra elektros tinklų ir sistemų bei vidaus tinklų priežiūros srityse. Dar būdami studentais jauni specialistai gali uždirbti nuo 700 eurų. Vėliau vidutiniškai uždirbama apie 2000 eurų. Žinoma, kaip ir visur, darbas ir karjera prasideda nuo žemesnių laiptelių ir pamažu, rodant iniciatyvą, geras žinias, darbo etiką, kylama į viršų.

Norėdamas būti vadovu, pirmiausia turi praeiti visą kelią, kad tinkamai galėtum atlikti visus priežiūros darbus. Tad ir studentai pradeda nuo pagrindų ir po metų ar dviejų tampa komandų vadovais, vėliau darbų vadovais. Einant tolyn, reikia išsilaikyti daugiau atestatų, kad būtų galima dirbti su įtampa, aukštyje, valdyti atitinkamą įrangą ir kt. Tad tobulėjimas ir augimas turi vykti nuolatos. Keičiasi įranga, technologijos ir elektros prietaisai, reikia viską žinoti ir išmanyti.

Šiandien tokių specialistų labai trūksta. Kiekvieną savaitę gaunu po kelis prašymus ir siūlymus mūsų studentams. Dauguma net nebaigę studijų jau turi darbo vietą. Skaičiuojame, kad papildomai galėtume paruošti 40 specialistų ir visi jie būtų įdarbinti.

Kaip didžiausius darbdavius galėčiau išskirti įmones „Elmova“, „Elektromontuotojas“, „ESO“, „Litgrid“, „Tetas“. Taip pat „Achema“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Žilinskis ir co“ ir daugelis kitų.

Kelerius paskutinius metus lietuvių įmonės plečia savo veiklą visoje Europoje, turi komandas Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, kur atlyginimai kelis kartus lenkia lietuviškus ir žmonės savo karjeras tęsia ten.

Dar noriu pabrėžti, kad labai auga elektros tinklų ir sistemų diegimas laivuose. Čia taip pat daug studentų dirba, be to, atsiranda ir dronų niša, auga specialistų poreikis gamybos įmonėse.

- Ar didžioji dauguma praktikų atliekama kolegijos partnerių įmonėse ar ir kolegijoje?

- Tikrai galime pasidžiaugti KTK laboratorijomis. Išskirčiau naują elektrotechnikos laboratoriją, kurios laboratorinė įranga kainavo virš 100 000 eurų. Joje galima atlikti daugiau kaip 50 praktinių darbų: imituoti įvairius procesus, jungti „gyvas“ grandines stenduose, o kompiuteriuose sekti ir analizuoti, kaip kinta srovė, įtampa ir kiti parametrai. Šioje laboratorijoje galima atkartoti beveik visus praktikoje vykstančius procesus ir nesudeginti, nesugadinti jokių darbo priemonių. Tai tikrai įspūdinga savo galimybėmis laboratorija.

Kartu su partneriais turime įsirengę „FESTO“ automatikos ir gamybos procesų imitavimo laboratoriją, kurioje studentai dirba prie pneumatinių ir hidraulinių sistemų, išmoksta reguliuoti procesus, valdyti automatizuotas linijas ir kt.

Turime diagnostikos laboratoriją, aukštų įtampų, elektros mašinų ir transformatorių, galime net imituoti žaibo procesus, matyti, kaip žaibas atsiranda, trenkia į žemę, kokie procesai įvyksta. Galime sugeneruoti net 120 tūkstančių voltų smūgį ir patikrinti kokį poveikį jis daro pvz. stiklui, pastatui ir t.t., kaip nuvesti srovę prie įžeminimo ir apžvelgti kitus aspektus.

- Ar galėtumėte palyginti studijų procesus ir patį pasaulį, kaip jis pasikeitė. Ar dabar studentams reikia kitokių įgūdžių nei seniau?

- Pradėsiu nuo pačių studentų. Per savo darbo metus pastebėjau, kad pasikeitė patys studentai. Dabar ateina labiau motyvuoti, turi daug klausimų, domisi ir mėgsta praktiką. Jie supranta studijų vertę ir ko čia atėjo. Dirbti su tokiais žmonėmis labai malonu.

Jei žvelgtume bendrai, tai pasaulis pasikeitė iš esmės. Didžiausias dėmesys dabar yra skiriamas atsinaujinantiems elektros energijos šaltiniams, saulės ir vėjo energijos gamybai. Mes taip pat neatsiliekame, turime atsinaujinančiai, t.y. žaliajai energijai skirtas mokymosi laboratorijas.

Taip pat daug pokyčių automatizavimo procesuose. Stengiamasi, kad elektros tinklas pats rastų gedimą ir save „gydytų“. Dispečerinės informuojamos daug tiksliau, aišku, kur ir koks gedimas, kada jis įvyko ir net kiek maždaug laiko reikės jį sutaisyti. Kai kuriuos gedimus dabar net ir sutaisyti galima per atstumą.

Galėčiau sakyti, kad kartu su technologijomis auga ir ši profesija. Tai – perspektyvus pasirinkimas, nes energetika yra visų valstybių strateginė ūkio šaka. Tad darbo čia bus visada. Tiesiog vienas elektrines keis kitos, įsigalės alternatyvi energija, ateityje atsiras termobranduolinės elektrinės, kurios atkartos saulės procesus, bet elektra niekur nedings, jos reikės visada, kaip ir specialistų, kurie ją suvaldytų pagal mūsų poreikius.