Lietuvoje veiklą plečiant aukštųjų technologijų įmonėms, trūksta elektronikos inžinierių. Jų poreikis kelis kartus didesnis, nei paruošiama aukštosiose mokyklose. Pastarųjų atstovai sako, besirenkančiųjų inžinerinės krypties studijas būtų daugiau, jei mokyklose keistųsi mokslų profiliavimo tvarka.
Kaune esančioje automobilių elektronikos gamykloje dirba per šimtą inžinierių. Jie kuria degalų kontrolės, apšvietimo sistemų modulius, pavarų dėžių, radarų jutiklius, kitą automobiliuose naudojamą elektroninę įrangą. Anot įmonės vadovo, prognozuojama, kad kasmet jų poreikis didės bent 20 procentų.
„Jaunajai kartai dabar didelę įtaką daro socialiniai tinklai, tik-tokas, instagramas. Inžinerija truputį pamiršta. Reikia apie ją priminti. Aktyviai dėl to dirbame, stengiamės paneigti stereotipus, kad inžinieriaus profesija tolygi juodam darbui garažiukuose“, – LRT TELEVIZIJAI sako „Hella Lithuania“ vadovas Maximas Zakletskiy‘us.
Anot mokslininkų, iš naftos ekonomikos pereinant į elektros ekonomiką, keičiantis technologijoms, elektronikos inžinierių poreikis artimiausioje ateityje augs itin sparčiai.
„Pagal įvairiausias analizes rodo, kad 2050 metais elektros sąnaudos pasikeis 5 kartus. Tai rodo, kad inžinerijos poreikis keisis kartais“, – teigia KTU Elektronikos fakulteto dekanas Mindaugas Žilys.
Pernai Kauno technologijos universitete stojančiųjų į elektronikos specialybę buvo iki 30 procentų daugiau nei ankstesniais metais. Apie 10 procentų daugiau studentų šios studijų krypties mokslus rinkosi ir Lietuvos inžinerijos kolegijoje.
„Stojančiųjų skaičius taip auga, bet ne taip greitai auga, kaip norėtųsi, bet teigiama proporcija yra. <...> Jeigu priimama apie 30, tai tikrai apie 90 galėtume priimti, nes per pastaruosius kelerius metus ta bazė ženkliai išsiplėtė ir sustiprėjo“, – aiškina Lietuvos inžinerijos kolegijos vadovas Nerijus Varnas.
Aukštųjų mokyklų atstovai sako, inžinerinių studijų pasirinkimą riboja reikalavimas dar vienuoliktoje klasėje pasirinkti tiksliųjų mokslų ar humanitarinį profilį.
„Mes turime visiems moksleiviams užtikrinti vienodas galimybes, kad 12 klasėje jie galėtų rinktis visas kryptis, tai yra ir humanitarinį, ir technologinį, ir kitas kryptis universitetuose. <...> Pagrindinės dalys: fizika, matematika, chemija, biologija turi būti pagrindas, virš jo, kas domina moksleivius, turėtų daryti būreliuose“, – sako M. Žilys.
Mokytojai sako, iššūkiai ne tik profiliavimas. Norint labiau sudominti mokinius, riboja ir pamokos trukmė, ir didelis jų užimtumas.
„Pamoka mums riboja, bet stengiesi rodyti praktiškai, kur galėtum ar eksperimentą, kad sužadinti tam, kad dirbtų, bet lieka vienetai“, – kalba Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos mokytoja Eglė Kulbienė.
„Pamoka galėtų tęstis 1,5 valandos. Tada mes galėtume jiems viską parodyti ir suteikti teorinių žinių ir to praktinio pavyzdžio, bet susiduriam su tokia realybe, kad mokiniai labai aktyvūs ir skubantys gyventi, taip pat kaip mes skubam, ir jie skuba iš vieno būrelio į kitą“, – aiškina Kauno M. Mažvydo progimnazijos mokytoja Paulina Krasauskaitė.
Anot darbo rinkos specialistų, elektronikos inžinierių poreikis 2–3 kartus didesnis, nei kasmet paruošia aukštosios mokyklos. Įmonės į darbą kviečia jau antro kurso studentus.
„Mes Europos Sąjungoje konkuruojam su visais: su vokiečiais, su švedais, su danais, jiems lygiai taip pat trūksta tų specialistų. Pas mus atlyginimai vis dar yra apie 25–30 proc. mažesni., tai kai rumunas daro sprendimą, kur jis nori dirbti, jis, aišku, ten, kur didesnius pinigus moka“, – kalba „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas.
Švietimo ministerijos duomenimis, pernai elektronikos inžinerijos krypties studijas šalies aukštosiose mokyklose pasirinko beveik pusė tūkstančio studentų.
Daugiau: https://shorturl.at/CAKEZ