Inžineriniai mokslai dažnai vertinami kaip itin daug tikslumo, kruopštumo ir techninių žinių reikalaujanti sritis, tačiau Lietuvos inžinerijos kolegijos (KTK) dėstytojas, elektronikos inžinierius Laurynas Kolodzeiskis įsitikinęs, kad viena svarbiausių savybių elektronikoje – kūrybiškumas.

Laurynas pasakoja, kad dar 10 klasėje buvo nusprendęs studijuoti architektūrą, nes visada turėjo menininko gyslelę. Tačiau pamėgus elektroninę muziką, vaikinui pasidarė įdomu, kaip veikia elektroninės muzikos instrumentai, sistemos, kaip siunčiami signalai, vis įdomesnės atrodė ir fizikos pamokos. O vieną dieną nusprendęs pataisyti sugedusias ausines, Laurynas suprato, kad elektronikos inžinerija jį domina ne tik kaip pomėgis, bet ir karjeros kelias.

Kūryba ir programavimo baimė

Laurynas pastebi, kad vienas iš stereotipų apie inžinerines studijas – kad jose nėra daug kūrybos, vyrauja techninės užduotys. Jo teigimu, elektronikos srityje yra atvirkščiai ir norint kurti visuomenei naudingus bei patogius sprendimus reikia pasitelkti vaizduotę ir atlikti ne vieną testą.

„Sujungti visus laidelius gali bet kuris žmogus paskaitęs knygą ar pažiūrėjęs mokomąjį vaizdo įrašą, bet elektronikoje svarbu ir pažvelgti kūrybiškai, nes viskas, ką turime, yra tiesiog įrankiai, o kaip juos panaudosime ir kokias inovacijas pasiūlysime – mūsų rankose.“

Taip pat vyras prisipažįsta, kad išgirdęs, kad didelę dalį elektronikos sudaro programavimas – šiek tiek išsigando ir net svarstė, ar nebus per sunku. Lygiai su tokiomis pačiomis, plačiai išplėstomis studentų akimis susiduria dabar, jau pats būdamas Lietuvos inžinerijos kolegijos dėstytoju: „Mano, kaip dėstytojo tikslas – ne pažymys studentui už technines žinias, o idėjos įgyvendinimui tinkamų būdų paieška, testavimas. Kiekvieną problemą galime išspręsti skirtingais keliais, tad ir programavimas elektronikoje yra apie savo kelio suradimą.“

Pasak jo, inžinerijos mokslų krypties kartais baiminamasi, nes reikia fizikos, matematikos, bet iš tiesų tiesiog reikia bandyti ir nebijoti. „Pavyzdžiui, šiais metais vienas iš balakauro baigiamąjį darbą rengiančių KTK studentų, dirbo su pozicijos trimatėje erdvėje atpažinimo sistema. Pati tema galbūt neatrodo itin kūrybinga, tačiau labiausiai įsiminė studento pasiūlyti ir paskui kartu ištobulinti matematiniai sprendimai. Teko prisiminti nemažai matematikos, kurią anksčiau maniau „kažin, ar panaudosiu“. Taigi, čia tuo pačiu ir gyvas įrodymas visiems, kad visos įgytos žinios praverčia skirtingose situacijose”, – dalinasi dėstytojas.

Kursinis tapęs elektroninės muzikos orkestru

Net ir studijuodamas elektronikos inžineriją, Laurynas daug laisvalaikio skyrė elektroninei muzikai. Tad įgijęs bakalauro laipsnį nusprendė susieti šiuos du pomėgius – įstojo į Elektroninės muzikos kompozicijos ir atlikimo magistrantūros studijas. Šie mokslai jį atvedė ir į sceną.

„Po antro studijų pusmečio su grupiokais turėjome atlikti kursinį darbą, kurio užduotis – elektroninės muzikos koncertas. Susibūrę į 7 žmonių grupę surengėme pasirodymą Prienuose. Galima sakyti, kad tame koncerte atlikome elektroninės muzikos džiazą. Sulaukėme daug gerų atsiliepimų tiek iš dėstytojų, tiek iš klausytojų. Ši patirtis mus paskatino įkurti unikalų elektroninės muzikos orkestrą.“

Grupė kūrybine veikla užsiima jau daugiau nei metus ir džiaugiasi, kad išskirtinius pasirodymus surengė Fluxus festivalyje, Kauno teatralų apdovanojimuose „Fortūnos“ ir kituose mažesniuose renginiuose. „Visi esame labai skirtingų sričių atstovai, kuriuos vienija meilė muzikai. Aš esu elektronikos inžinierius, vienas narys yra baigęs fizikos studijas, taip pat yra ir garso režisierius, apšvietimo specialistas, muzikos mokytojas mokykloje. Grupėje taip pat turime „Thundertale“ narį Lauryną Baškį, kuris, beje, irgi yra baigęs elektronikos inžinerijos studijas,“ – apie išskirtinę grupės sudėtį pasakoja Laurynas.

Svajoja sukurti savo sintezatorių liniją

Paklaustas, ar turi su elektronika susijusių svajonių, Laurynas nusišypso, kad jų yra net keletas. „Šiuo metu didžiausia mano svajonė, susijusi tiek su muzika, tiek su elektronika – labai noriu turėti savo pagamintų sintezatorių liniją. Neseniai pradėjau eksperimentuoti šioje srityje ir jau pasigaminau pirmąjį virpesių kontūrą – sintezatoriaus garso gaminimo bloką. Jį išbandžiau prijungęs ir prie kolonėlių, ir prie turimo sintezatoriaus.“

Besidžiaugdamas geru startu, inžinierius sako norintis kurti vis daugiau naujų sprendimų sintezatoriams. Jis pripažįsta, kad šioje srityje dar turi daug ko išmokti, eksperimentuoti, ieškoti geriausių sprendimų, tačiau tai jam jau tapo tiek laisvalaikio leidimo būdu, tiek profesiniu savęs realizavimu.

Dar viena Lauryno svajonė – susieti muziką ir elektroniką pedagogikoje. Vyras sako ateityje norintis turėti būrelį, kursus ar kitaip dalintis savo sukaupta patirtimi apie technologijų ir muzikos dermę. „Tikiu, kad turiu daug žinių, kuriomis galiu dalintis ir atverti daugiau galimybių tiems, kurie domisi abejomis sritimis“.

Dėstytojas pastebi, kad dalyvavimas pedagoginėje veikloje sukelia nemažai iššūkių, tai neleidžia pačiam darbui tapti monotonišku. „Pedagoginėje veikloje žavi tai, kad studentai yra skirtingi – vieni mokosi greičiau, kiti lėčiau, o tai reikalauja savotiško prisitaikymo prie esamos situacijos. Niekada nebuvau tas, kuris mėgsta visko laikytis šabloniškai. Dažniausiai studentams stengiuosi perteikti jau minėtą kūrybišką požiūrį į inžineriją”, – sako jis.

Inžinerijos mokslai reikalauja pastangų, bet atsiveria plačios karjeros galimybės

Inžinierius teigia, kad pasirinkęs studijuoti elektroniką sulaukė daug palaikymo tiek iš artimųjų, tiek iš aplinkinių: „Kai 12 klasėje apsilankiau studijų mugėje ir kalbėjau apie elektronikos studijas su KTU dėstytoju, mane sužavėjo, kaip žmogus gali su tokiu užsidegimu pasakoti apie elektroniką. Sužinojau viską nuo A iki Z ir, nusprendęs pasikliauti nuojauta, pasirinkau šį studijų kelią. Mano sprendimą itin palaikė pažįstami, neteko išgirsti nuomonės apie tai, kad tokia specialybė neperspektyvi ar kad nerasiu darbo.“

Laurynas pripažįsta, kad kaip ir dauguma studentų, yra patyręs sunkių momentų studijų metu ir svarstęs ar tikrai yra „savo rogėse“: „Man trūkdavo vientiso paveikslo apie tai, ką aš veiksiu ateityje. Mokykloje mes mokomės, kad įstotume į universitetą, tuomet pasirenkame studijas ir pradedame galvoti, o kas mūsų laukia toliau. Džiaugiuosi, kad nieko nekeičiau, nes ruošdamas bakalauro baigiamąjį darbą jau aiškiai pajutau, kaip panaudosiu viską, ką išmokau ir kuria kryptimi judėsiu elektronikos srityje.“

Jo teigimu, elektronikoje veiklų yra labai įvairių. Tai ir programų kūrimas, testavimas, schemų projektavimas bei jų gaminimas, darbas surinkimo linijose, įrenginių testavimas ir priežiūra. Ir dažnai pasirinkus kryptį reikia įgyti tarpdisciplininių žinių – pavyzdžiui, muzikos prietaisų servise dirbantis inžinierius turi suprasti, kaip veikia garsas ir kodėl vieni ar kiti gedimai gali atsirasti stiprintuve ar kolonėlėje.

Kaunas – pasaulyje pripažintas elektronikos lyderis

Tai, kad elektronikos studijos suteikia daug galimybių, o Kaune tam kuriamos itin palankios sąlygos, rodo ir tarptautiniai įvertinimai. Kiekvienais metais „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinys „fDi Intelligence“ skelbia prestižinius investicinius reitingus, kuriuose palyginamos daugiausiai žadančios investicijų kryptys Europoje. Baltijos Bostonu vadinamas Kaunas išskiriamas kaip viena tinkamiausių vietų elektronikos tyrimams ir plėtrai Europos Sąjungoje, vertinant kaštų ir kokybės santykį.

Tam įtakos turėjo tiek Kauno regione veikiančios didžiosios elektronikos komponentų gamyklos (UAB „HELLA Lithuania“, UAB „Kitron“, UAB „Littelfuse LT“, UAB „Teltonika Networks“ ir kt.), tiek technologijų startuolių skaičiaus augimas, tiek inovacijų parkų kūrimas ir mieste veikiančių aukštųjų mokyklų dėmesys STEAM ugdymo modeliui.

Šis pasakojimas – kampanijos „Ateitis – elektronikams“ dalis. Kampanija skirta supažindinti su šios specialybės perspektyvomis ir paskatinti drąsiau sieti savo ateitį su elektronika. Daugiau informacijos apie studijas ir karjeros perspektyvas: https://ateitiselektronikams.lt/

Daugiau: https://shorturl.at/3BpNV