Dirbtiniu intelektu paremtas įrankis „Repsense“ išanalizavo populiariausių Lietuvos universitetų ir aukštųjų mokyklų įvaizdį internete.

„Repsense“ analizavo populiariausių Lietuvos universitetų ir aukštųjų mokyklų įvaizdį internete (iš viso 21 įstaigą), vertino, kaip aukštojo mokslo įstaigos atrodo pirminėje paieškoje ir „Google“ naujienose, analizavo CEO įvaizdį, kaip šios institucijos per skirtingas paieškas atrodo iš kliento (šiuo atveju studento) bei viešojo intereso perspektyvos, matavo pozityvaus ar negatyvaus turinio santykį, paieškos rezultatus pagal tikslinius, populiarius raktažodžius, atsiliepimų portalų turinį.

Tyrimas rodo, kad pagal pirminės paieškos kokybę (kai ieškoma tam tikro subjekto, įrašant tik jo pavadinimą, be papildomų raktažodžių) per analizuotą gegužės mėnesį pirmavo Vilniaus universitetas (VU) ir ISM, jie čia surenka po 72 balus, trečioje pozicijoje – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), pasiekęs 68-ių taškų rodiklį.

Prasčiausios pozicijos vertinant pagal pirminės paieškos kokybę – Vilniaus kolegija (VIKO), ji surinko 29 balus.

Tuo metu pagal paieškų kiekį lyderiauja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), VIKO, VU, skaičiuojantys po beveik 15.000 paieškų per mėnesį, toliau seka KTU (kiek daugiau nei 12.000 paieškų per mėnesį). 

Mažiausiai paieškų fiksavo „European Humanities university“ (EHU), 480-ias.

„Ryškiausias paradoksas čia – VIKO, kuri sulaukia labai didelio susidomėjimo, yra tarp lyderių pagal paieškas, tačiau jų rezultatų kokybė yra viena prasčiausių iš visų tirtų mokymo įstaigų: jau pirminėje paieškoje reitinguojamos negatyvios naujienos apie kolegiją ir nesusiję šaltiniai. Tuo metu EHU, kuris yra populiaresnis ne Lietuvos mastu, o tarp studentų iš Rytų Europos valstybių, kas tikėtina ir paaiškina menką paieškų skaičių, tačiau jo bendras įvaizdis „lietuviškame“ internete yra vienas lyderiaujančių“, – lygina Rugilė Ereminaitė, „Repsense“ Duomenų analizės skyriaus vadovė.

Reputacijos lyderiai

„Geriausiai tarp visų tirtų aukštojo mokslo institucijų atrodantis VU pasižymi išskirtinai geru universiteto rektoriaus Rimvydo Petrausko įvaizdžiu. Taip pat matome ir kokybiškus pirminės paieškos rezultatus“, – kalba R. Ereminaitė.

Kiek prasčiau VU atrodo tik iš potencialių darbuotojų ir studentų perspektyvos: ne visi atsiliepimų šaltiniai turi teigiamo reitingo atsiliepimus, indeksuojami negatyvūs straipsniai apie žemus dėstytojų atlyginimus, problemas dėl bendrabučių kokybės ir nuotolinio mokymosi.

„Taip pat aukštai tebematomi ir tekstai apie nuvilnijusį skandalą – LRT vadovybės ir dėstytojos Jolantos Mažylės konfliktą, pakankamai aukštai matomos ir kitos, negatyvios kelerių metų senumo naujienos. Kita vertus, matyti, kad VU dėl įvaizdžio internete yra gerai padirbėjęs su SEO – pagal raktažodžius „vu studiju kokybe“, „vu studiju programos“ dominuoja oficialus universiteto tinklapis“, – pastebi R. Ereminaitė.

Gerą įvaizdį internete yra susikūręs ir Mykolo Romerio universitetas (MRU).

„Šiek tiek prasčiau atrodo tik vadovo įvaizdis ir pirminė MRU paieška, tačiau kiek geriau nei VU matomas universiteto įvaizdis iš potencialaus studento ir darbuotojo perspektyvos. Tiesa, MRU patenka į neigiamas publikacijas apie laikinai šiam universitetui vadovavusį profesorių Algį Krupavičių, kuris kaltintas plagiatu, taip pat sąlyginai aukštai paieškoje indeksuojamas 2013 m. straipsnis apie Vyčio Valatkos atleidimą dėl vertinimo metodikos“, – taisytinas vietas mini R. Ereminaitė.

Trečioje pozicijoje – ISM vadybos ir ekonomikos universitetas.

„ISM gali pasidžiaugti pakankamai gerais pirminės paieškos rezultatais – 72 balų gautas įvertis sutampa su VU. Pažymėtina, kad būtent pirminis įvaizdis pagal paieškos rezultatuose turi daugiausia įtakos bendrajam įvaizdžiui. Aukštą balą lemia ir universiteto rektoriaus Daliaus Misiūno geras įvaizdis internete“, – teigia R. Ereminaitė.

Tarp aspektų, kuriuos ISM galėtų tobulinti, pašnekovė nurodo, kad pagal raktažodžius „ism studiju kokybe“ ir „ism studijų programos“ paieškos rezultatuose išsirikiuoja išimtinai beveik tik oficialaus tinklapio nuorodos, tačiau kur kas prastesnis vaizdas matyti su kitais raktažodžiais, kaip, pavyzdžiui, „ism skundai“, „ism destytojo darbas“ ir „ism atsiliepimai“, čia dominuoja nesusiję šaltiniai, žemą reitingą turintys atsiliepimų portalai ir negatyvios naujienos.

„Be to, svarbu paminėti, kad ISM paieškos rezultatuose atsiranda ir ne vieno iš konkurencinių universitetų paminėjimų nuorodos. Konkurentai paieškoje „pasirodo“ ir kai yra ieškoma informacijos „ism destytojo darbas“, – pastebi R. Ereminaitė.

Savo ruožtu Lietuvos inžinerijos kolegijos (KTK) aukštą poziciją reitinge lemia faktas, kad ši įstaiga turi mažiau susijusių publikacijų apie plagiatą ir su tuo susijusius įvykius.

„KTK taip pat lenkia ISM ir VU vertinant iš kliento, studento ar dėstytojo perspektyvos, tad, nors ir matome šaltinių įvairovės trūkumą, visose paieškose čia dominuoja oficialus kolegijos internetinis puslapis, įvaizdžio balas yra aukštas. Vieta, kurią derėtų tobulinti, bent šiuo metu paieškos rezultatuose yra minimi ir konkurentai, taip pat nesusiję paieškos rezultatai“, – pažymi R. Ereminaitė.

Prasčiausią įvaizdį internete turi Vilniaus ir Marijampolės kolegijos. Pastarosios vienas esminių minusų – sutampantis trumpinys su kitų įmonių ir paslaugų pavadinimais, todėl net pusė pirminės paieškos rezultatų yra nesusiję.

Vadovo indėlis ir įvaizdis

„Repsense“ analizė rodo, kad paprastai rektoriaus, vadovo įvaizdžio balas bemaž sutampa su bendru online reputacijos įverčiu (VU, MRU atvejai), tačiau matoma ir labai prasta koreliacija, kai vadovo įvaizdis yra labai geras, tačiau bendras reputacijos įvertis internete – sąrašo apačioje, tarp tokių yra Kauno technologijų kolegija, VDA, VGTU.

„Tai leidžia daryti prielaidą, kad geras vadovo įvaizdis, kurį kuria pačios institucijos aktyvumas ir pozityvus citavimas internete, yra būtina, tačiau nepakankama sąlyga geram bendrajam įvaizdžiui. Kita vertus, pažymėtina, kad neinvestuojant į skaitmeninę komunikaciją arba esant dideliems skandalams (mokymosi įstaigų atveju tai dažniausiai yra plagiatas arba mobingas), pozityvus esamo vadovo aktyvumas kiek praskiedžia blogą online reputacijos kontekstą. Kitaip tariant, matoma lyderystė ir aktyvumas žiniasklaidoje padeda kurti geresnį įvaizdį ir reputaciją“, – sako R. Ereminaitė.

VU įvaizdį patikimu ir patį rektorių atpažįstamu daro paminėjimai „Wikipedijoje“, „Instagram“, citavimas autoritetinguose šaltiniuose.

Kur matomi?

Dažniausiai Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų atstovai yra cituojami lankomiausiuose portaluose, kartu, be tradicinės internetinės žiniasklaidos, populiariausių šaltinių sąraše atsiranda ir nišiniai portalai studentams „kurstoti.lt“, „technologijos.lt“.

„Galima daryti prielaidą, kad sekasi toms studijų programoms ir universitetams, kurių tematika yra rengiami specialūs leidiniai, pavyzdžiui, medicinos studijos aprašomos „lsveikata.lt“, technikos ir IT mokslus siūlančios aukštosios mokyklos – tinklapyje technologijos.lt.  Populiariausias atsiliepimų šaltinis, ne tik kalbant apie verslą, bet ir aukštųjų mokyklų kontekste, išlieka rekvizitai.lt“, – fiksuoja R. Ereminaitė.

Populiariausios paieškos

Tyrimo metu taip pat buvo vertintos ir kokios yra populiariausios paieškų kombinacijos studijų kontekste (analizuotas balandžio mėnuo, kai potencialūs studentai ieško informacijos apie studijų vietas).

„Nors analizuojamas ganėtinai trumpas periodas, galima matyti tam tikras tendencijas. Pavyzdžiui, įdomu, kad apie studijas užsienyje ieško beveik dvigubai daugiau interesantų nei domisi nemokamų studijų galimybėmis. O psichologijos studijos gerokai lenkia susidomėjimą kitomis populiariomis specialybėmis. Tarp labai populiarių galima įvardinti ir teisę, grafinį dizainą, mediciną, inžineriją“, – vardina R. Ereminaitė.

Populiariausia paieška „Psichologijos studijos“ talpina tokius rezultatus: pirmas 5 pozicijas iš eilės dalijasi MRU, VU, KU, VDU, LSMU.

„Kalbant apie psichologijos populiarumą, dera įvertinti ir faktą, kad tokiu raktažodžiu gali ieškoti ne tik būsimieji bakalauro studentai, bet ir, pavyzdžiui, aukštąjį mokslą jau įgiję asmenys, tačiau norintys tęsti savo studijas, be to, rinkoje yra ir pakankamai įvairių kursų, studijų ir pan. Kita vertus, psichologija visada buvo viena populiariausių studijų krypčių“, – pažymi R. Ereminaitė.

Tuo metu, kai ieškoma tarkim inžinerijos studijų, vedama labiau tikslinga paieška: kompiuterių inžinerija, inžinerijos studijos ir pan., svarsto pašnekovė.

Inžinerijos studijų paieškos rezultatuose pirmaujančias pozicijas užima „Vinius tech“ (VGTU), KTU, 6-oje vietoje – Klaipėdos valstybinė kolegija.

„Tuo metu tokie dideli universitetai kaip VU ir VDU indeksuojami tik pirmojo puslapio apačioje arba antrojo viršuje“, – fiksuoja pašnekovė. 

Medicinos studijų paieškos rezultatuose pirmas dvi pozicijas užima VU ir LSMU, trečioje vietoje – Kauno kolegija.

Įvedus raktažodį „teisės studijos“, pirmas 6 pozicijas paieškos rezultatuose eilės tvarka dalijasi: MRU, VU, VDU, Kauno kolegija, KSU, SMK, o štai  ISM – vos 17-oje pozicijoje su verslo teisės studijomis.

„Ką šie duomenys rodo ir kodėl jie svarbūs? Nežinantiems konkrečios mokymo įstaigos, į kurią nori stoti, yra labai svarbu, kokius rezultatus pasiūlo „Google“ ir kaip juos išreitinguoja. Savo ruožtu aukštojo mokslo institucijoms svarbu išsigryninti ir suprasti, kaip jų specialybių ieško potencialūs studentai, kokios įstaigos atrandamos pagal populiariausias paieškas“, – akcentuoja R. Ereminaitė.

Ji pastebi, kad ne visos aukštojo mokslo įstaigos gali pasidžiaugti tinkamu matomumu žiniasklaidoje, jos nekomunikuoja savo projektų, bendradarbysčių, institucijos lyderių, profesorių komentarų ir pan.

„Mažiau komunikuojančioms ir mažiau populiarioms mokslo įstaigoms „sunkiau sekasi“ būti minimoms ir cituojamoms populiariausiuose šaltiniuose, todėl jų paieškos rezultatuose dažniau matome paminėjimus mažos reikšmės nekokybiškuose tinklapiuose“, – vertina R. Ereminaitė.

Stebi apsilankymus

Aistė Almanaitė, Vilniaus universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė, teigia, kad su SEO dirba, bet ne intensyviai, labiau atskirais atvejais.

„Pavyzdžiui, esame darę rimtesnį SEO peržiūrėjimą populiariausiems vu.lt polapiams, konkrečiau – VU siūlomoms studijų programoms: jų turime arti 300. Tačiau universiteto viduje dedikuoto SEO specialisto, kuris kasdien tik su tuo dirbtų, neturime. Be to, Vilniaus universitetas turi ne tik bendrą svetainę vu.lt, bet kiekvienas fakultetas (jų yra 15) turi po savo svetainę, taip pat yra atskiros neakademinių padalinių svetainės, kurios valdomos atskirai“, – teigia A. Almanaitė.

Ji priduria, kad matomumo internete atskirai ir specialiai nematuoja.

„Reguliariai stebime apsilankymus savo svetainėje bendrai ir į mums svarbiausius polapius atskirai, praleidžiamą laiką svetainėje, analizuojame duomenis, iš kur ateina lankytojai, kaip jie mus randa, kaip tai koreliuoja su mūsų vykdomomis rinkodaros veiklomis“, –  veiksmus vardina A. Almanaitė.

Lyderiai pagal studentus

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) fiksuoja, kad šiemet studijų sutartis pasirašė 20.587 asmenys (2022 m. – 19.162).

Universitetuose daugiausia studijų sutarčių buvo pasirašyta dėl socialinių mokslų studijų krypčių grupės programų – 17,9% (2022 m. – 19,5%). Antrojoje vietoje – informatikos mokslų krypčių grupė, trečioji – sveikatos mokslų grupė – 11,4% (2022 m. – 12,1%).

Universitetuose sudaryta 8.517 studijų sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų (2022 m. – 8.050). Daugiausia tokių sutarčių sudaryta su Vilniaus universitetu (3.533), Kauno technologijos universitetu (1.255) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu (1.150).

Geriausiųjų trejete pagal reputaciją internete besirikiuojantis MRU šį rudenį priėmė 273, ISM – 50 studentų, rodo LAMA BPO duomenys.

Su kolegijomis stojantieji sudarė 3.822 valstybės finansuojamas studijų sutartis (2022 m. – 3.663). Kolegijų sektoriuje daugiausia valstybės finansuojamų studijų sutarčių stojantieji sudarė su Vilniaus kolegija (1.095), Kauno kolegija (934) ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (335).

Europos mastu

VŽ rašė, kad bendrovė „QS Quacquarelli Symonds“ neseniai skelbė geriausiai 2024 m. vertinamų Europos universitetų sąrašą. Jame reitinguotos ir šešios mūsų šalies aukštosios mokyklos.

Vilniaus universitetas atsidūrė 177 vietoje, Kauno technologijos universitetas – 275, Vytauto Didžiojo universitetas – 284, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 307, Mykolo Romerio universitetas – 349 ir Klaipėdos universitetas – 459.

 

Populiariausios paieškų apie studijas internete kombinacijos  

Raktažodis	Paieškų skaičius
bakalauro studijos	170
magistro studijos	1.000
studijos Lietuvoje	50
nemokamos studijos	140
studijos užsienyje	260
ekonomikos studijos	140
grafinis dizainas	880
inzinerija	480
medicinos studijos	480
politikos mokslai	170
psichologijos studijos	1.600
teises studijos	590
vadyba	320

Analizuotos dažniausiai pasitaikančios paieškos, jų kombinacijos apie studijas, mokymąsi. Periodas – šių metų balandis.

 

Daugiau: https://bit.ly/45yCFKp