Ar esate kada nors stabtelėję ir susimąstę apie aplinką, kurioje nuolat judame? Tikriausiai ne. Atrodo, kitaip nė nebuvo: troleibusu – į mokyklą, automobiliu – į darbą, romantiškuoju traukiniu – į kitą miestą, o lėktuvu – į užsienio šalį.

Kažkur vasarą pro akis prašvilpia įkaitusi magistralė, o mieste retkarčiais paburbuliuojame, jei dėl kelio darbų tenka palaukti spūstyse. Vis dėlto, jeigu nebūtų racionaliai, funkcionaliai suplanuotos, išvystytos ir prižiūrimos transporto infrastruktūros, mūsų visų gyvenimai keistųsi iš esmės. Ne tik mūsų. Be patogaus susisiekimo iš principo sustotų ekonomiką palaikantys visų sektorių procesai. Nenuostabu, kad istorijoje nestinga pavyzdžių, kai, praūžus karui, pirmiausia skubėta naujai tiesti sugadintus kelius ar geležinkelius, statyti susprogdintus tiltus.

Kad ir kaip sparčiai technologinė pažanga evoliucionuotų, stebintų robotizuotais sprendimais ir dirbtinio intelekto stebuklais, žmogus ir jo gebėjimai išlieka reikšmingi. Transporto infrastruktūra – ne išimtis. Jei pasiryšite savo profesinę ateitį sieti su kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija, gausite ne tik progą suprasti, išmokti ir įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Svarbiausia yra tai, kad kasdien kursite matomus (kelių, gatvių, tiltų, geležinkelių) ir nematomus (susitikimo džiaugsmo) stebuklus.

Apie atradimus, sprendimus ir savo pasirinkimų keliones pasakoja kelių inžinierius ruošiančių šalies aukštųjų mokyklų absolventai: Kamilė Znutienė (Lietuvos inžinerijos kolegija, KTK, ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VILNIUS TECH), Mantvydas Radžiūnas (KTK, VILNIUS TECH) ir Gustas Mensevičius (VILNIUS TECH).

Visi trys kelių inžinerijos studijas atrado savaip. Kamilė nuo vaikystės su malonumu rausdavosi kelių projektų dėžėse, sklaidydavo brėžinius, kuriuos namo parsinešdavo dėdė. Nors jau būdama abiturientė ruošėsi stoti į kelių policijos specialybę, prieš pat stojamuosius lūžusi koja iš esmės pakeitė planus ir dabar pašnekovė – jau kone dešimt metų AB „Kauno tiltai“ projektų administravimo inžinierė. Pirmiausia ji mokslus krimto KTK, vėliau žinias gilino sostinėje, pasirinkusi VILNIUS TECH siūlytas išlyginamąsias kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos studijas.

Minėtoje įmonėje meistru dirbantis Mantvydas kelių inžineriją atrado tik baigęs statybų krypties studijas KTK. „Jau rašydamas baigiamąjį darbą supratau, kaip man patinka technika ir žemės darbai. Po studijų metus tarnavau inžineriniame J. Vitkaus batalione – kaip tyčia kuopoje, atsakingoje už žemės kasimo darbus. Ten dar aiškiau supratau, kad suksiu į kelių statybą.“ Pradėjęs kaip buldozerio mechanizatorius, įsidrąsinęs ir įgijęs patirties, jis nusprendė baigti porą metų trunkančias išlyginamąsias kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos bakalauro studijas: „Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi, juolab kad darbdavys kompensuoja net 75 proc. studijų kainos. Šiuo metu jau esu meistras, dirbu Tauragės aplinkkelio statybos objekte.“

Gustas savo, kaip būsimojo kelių inžinieriaus, kelią rado paskatintas tėvų: „Mokykloje padariau namų darbus, t. y. labai stropiai domėjausi įvairiomis specialybėmis, konsultavausi su skirtingų sričių specialistais, kaip ir kas. Inžinerija tuo metu skambėjo labai paslaptingai, tačiau, pasitikėdamas tėvų pasiūlymu, nusprendžiau stoti į kelių, geležinkelių ir miestų inžineriją. Jau pirmaisiais metais supratau, kad esu savose rogėse.“

Kas labiausiai patiko kolegijos ir universiteto suole? Kamilė konkreti – kelių inžinerijos specialybės dalykai, planavimas, projektavimas, kelių, tiltų, geležinkelių statyba. „Laboratoriniai ir praktiniai užsiėmimai – visiška fantastika! Pamatai, kaip teorija įgauna realią praktinę išraišką ir vertę. Apskritai, ši sritis kol kas nepakankamai suprantama kaip novatoriška. Juk inovacijos neaplenkia nei projektavimo, nei statybos ar statinio priežiūros metodų. Vien kokios BIM (angl. Building Information Modelling) galimybės!“ Anot Mantvydo, universitete itin naudingos paskaitos apie medžiagotyrą, naujų technologijų taikymą, asfaltą. Studentai, pasitelkę programas, projektavo oro uostus, geležinkelius. „Juokauju, kad užsiimu ir edukacine veikla. Aplinkiniams reikia priminti, kad kelių inžinierius – jau seniai ne su šiupeliu švytuojantis kelio darbininkas, juk darbe daug 3D sistemų, kompiuterinių programų – tik mokykis!“

Būsimiesiems kelių inžinieriams nereikia nerimauti dėl darbo perspektyvų ar gresiančios monotonijos. Kamilei ginantis baigiamąjį darbą KTK, ją pastebėjo dabartinis AB „Kauno tiltai“ vadovas ir pakvietė prisijungti prie komandos. Taigi, iš studento suolo – tiesiai į didžiausius ir įdomiausius projektus. Jai antrina Gustas ir patikina, kad tiek jis, tiek jo kurso draugai jau pirmaisiais ar antraisiais studijų metais įsidarbino pagal specialybę. Būsimieji susisiekimo infrastruktūros inžinieriai jaučiasi laukiami įmonėse ir atlikti praktikos, kuri, beje, beveik visais atvejais atlyginama.

Kaip pasimatuoti, ar ši profesija – tau? Ko tikėtis ir kam nusiteikti? Pirmiausia – kad kelių inžinierių poreikis jau šiandien drastiškai auga. Juk gyvenimas nestovi vietoje, kelių, gatvių tinklai plečiasi drauge su augančiais miestais. Ši sritis reikalauja nuolatinio atnaujinimo, įvairių sprendinių. Kamilė pabrėžia, kad inžinieriaus darbas reikalauja daug kūrybos, tikslumo ir loginio mąstymo. „Kasdien ieškai galybės atsakymų, situacijos vertinimų, žongliruoji krūva skaičių ir viską sintetini, kad gautum geriausią rezultatą. Taigi, nuoboduliui praktiškai jokių šansų“, – sako ji. Mantvydui labiausiai patinka matyti, kaip plynoje vietoje atsiranda objektas: „Pradžioje žolė, paskui, žiūrėk, jau asfaltas garuoja, šaligatvio bortelius dedi ir galiausiai kelias ar viadukas, kuris išliks ilgam ir tarnaus visuomenei. Tas apčiuopiamumas gal labiausiai ir veža.“

Galiausiai, reikėtų žinoti, kad studentai kelininkai – smagūs, aktyvūs jaunuoliai. Gustas, jaunųjų kelininkų klubo „Kelelis“ prezidentas, pasakoja, kad šis klubas vienija skirtingų kursų studentus. „Organizuojame įvairius renginius, išvykas į įmones, statomus objektus, gamyklas. Tokiuose susibūrimuose susipažįstame su buvusiais kelių inžinerijos absolventais ir būsimaisiais kolegomis, vadovais.“

Šiuo metu Lietuvoje kelių inžinerijos krypties studijas siūlo dvi aukštosios mokyklos – Lietuvos inžinerijos kolegija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas Regina Motienė, KTK Statybos inžinerijos krypties kelių studijų programos kuratorė

Mūsų kolegija gyvuoja daugiau nei 100 metų, o kelininkus su istoriniais pertrūkiais ugdome kone 90 metų. Taigi, esame toli gražu ne naujokai, o ilgametę patirtį turinti, gabius specialistus ruošianti institucija, itin orientuota į praktiškas studijas. Per trejus mokymosi metus mūsų studentai gauna aktualią, koncentruotą profesinę informaciją, išbando modernią skaitmeninio projektavimo laboratoriją. Didelis dėmesys skiriamas ne tik plataus profilio specialybės dalykams, bet ir praktikai, kai teorinės žinios pritaikomos dirbant realiuose objektuose. Siekiame parodyti studentams kelių inžinerijos srities profesines alternatyvas – nuo projektuotojo, darbų vadovo, profesionalaus sąmatų skaičiuotojo ar projektų administratoriaus iki su 3D sistemomis dirbančio geodezijos specialisto, laboratorijos aso. Dar daugiau – labiausiai motyvuoti studentai naudojasi progomis, sudarančiomis sąlygas išvykti mokytis į Europos universitetus pagal mainų programą „Erasmus+“, atlikti praktiką užsienio įmonėse. Verslo atstovai – socialiniai partneriai – skiria savo skatinamąsias stipendijas geriausiems, sumoka už studijas savo darbuotojams, prisideda prie pačios studijų programos ar baigiamųjų darbų vertinimo ir tobulinimo. Nestinga būdų, kaip skatinti ir plėtoti kelių inžineriją. Iš pačių studentų, žinoma, tikimės iniciatyvumo, matematinio mąstymo, atkaklumo, disciplinos ir pagarbos aplinkai ir kitiems. Kviečiame savo profesinį kelią nutiesti tiesiant tikrus kelius!

Doc. dr. Viktoras Vorobjovas, VILNIUS TECH Kelių katedros vedėjas

VILNIUS TECH Kelių katedra kelių inžinerijos specialistus ruošia jau daugiau nei 100 metų – nuo 1922 m. Turėdami gilias studijų ir mokslo tradicijas, esame nuoseklūs, inovatyvūs ir atliepiantys laikotarpio iššūkius. Kas dieną kiekvienas iš mūsų vidutiniškai atlieka tris keliones – nesvarbu, kokia nuotaika ar oras už lango. Automobiliu, viešuoju transportu, traukiniu, dviračiu ar pėsčiomis – kiekvienai kelionei reikalinga infrastruktūra, kurią žmonės, baigę mūsų specialybę, planuoja, projektuoja, stato ir prižiūri. Ugdant būsimų specialistų inžinerinį mąstymą, gausios teorinės žinios įprasminamos praktiniuose užsiėmimuose arba atliekant laboratorinius darbus. Žinoma, neatsiliekama nuo mūsų srities aktualijų, tokių kaip informacinis statinio modelis, skaitmeninė statyba, aplinkos apsaugos užtikrinimas, poveikio aplinkai vertinimas ir pan. Studentus ugdome darbui įmonėse ir atveriame kelius į mokslo pasaulį. Jie turi galimybę dirbti universiteto mokslo institutuose arba laboratorijose, kur kuriamos naujos, inovatyvios, aplinkai draugiškos medžiagos ir technologijos, diegiamos inovacijos. Studijų metu aktyvūs mūsų socialiniai partneriai, įvairios įmonės, kurie skaito paskaitas, dalyvauja rengiant baigiamuosius darbus; vykstama į statybos objektus, skiriamos skatinamosios stipendijos, sudaromos galimybės atlikti praktiką kitų šalių kompanijose. Galimybių yra ir dar daugiau. Laukiame visų, norinčių studijuoti profesiją, apie kurią visada turėsi, ką papasakoti, ir pasiryžusių kurti savo ateities kelią, patogią ir saugią susisiekimo infrastruktūrą Lietuvoje.

Daugiau: https://bit.ly/41Xy96D