Praėjusiais metais šimtmetį kartu su Lietuvos inžinerijos kolegija (KTK) minėjo ir jos pirmoji studijų programa Kelių inžinerija (KI). Tai, bene, labiausiai mitų apipinta, tačiau populiari ir solidžią karjerą žadanti specialybė. Kokie tie mitai ir ko tikėtis pasirinkus Kelių inžinerijos studijų programą pasakoja programos kuratorė Regina Motienė.

- Kuruojate šimtametę specialybę. Turbūt jos pristatinėti moksleiviams jau nebereikia?

- Specialybė tikrai turi ilgametes tradicijas ir yra viena seniausių kolegijoje bei visoje Lietuvoje. Dar 1920 m. prof. Julijono Gravrogko su kolegomis iniciatyva ir Lietuvos Vyriausybės nutarimu buvo įsteigta Aukštesnioji technikos mokykla (ATM). Pirmaisiais būsimos kolegijos gyvavimo metais Statybos skyriuje studijas baigę 3 jaunuoliai pasirinko dirbti kelių inžinerijos srityje.

Taip ir prasidėjo ilgametė istorija. Visgi, kad ir minime šių studijų šimtmetį, pristatinėti profesiją vis dar tenka. Tiksliau, labiau tiktų sakyti – griauti mitus ir stereotipus. Pavyzdžiui, vienu iš tokių yra tai, kad mūsų studijas baigę kelių inžinieriai dirba tik darbininkais. Tai yra visiškai mitas. Mūsų rengiami specialistai dirba inžinerinį ir vadovaujamą darbą, projektuoja ir skaičiuoja. Darbų aikštelėse juos galima atskirti iš dėvimų salotinių liemenių, tuo tarpu, kai kelio darbininkai pasirodo su oranžinėmis.

Daug kalbame ir bendrai apie inžinerinius mokslus, kurie yra itin perspektyvūs, nors, aišku, reikalauja ir dažnai sudėtingesniais laikomų tiksliųjų mokslų žinių. Tačiau praleistas laikas prie matematikos ir fizikos vadovėlių atsiperka vėliau - studijuojant ir vystant sėkmingą karjerą.

O sėkmės istorijų turime tikrai labai daug. KTK absolventai šiandien dirba visose įmonėse, kurios susijusios su kelių, tiltų bei geležinkelių remontu, projektavimu ir priežiūra. Užimamos pareigos taip pat labai įvairios – nuo projektų vadovų, inžinierių, sąmatininkų iki aukščiausio lygio vadovų tokių kaip mūsų alumnas, AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Taip pat noriu pažymėti, kad profesija išsiskiria ir tuo, kad jos nesustabdo net ir pandemija, nes jei tik leidžia oro sąlygos, darbai vyksta, o specialistai visada yra užtikrinti savo rytojumi.

- Kaip manote, kodėl jauni žmonės pasirenka būtent šį karjeros kelią? Kas juos patraukia?

- Manau, pirmiausia patraukia karjeros ir savęs realizavimo galimybės. Žmonės gali dirbti ne tik vadovais, vykdytojais, meistrais, bet ir įgyvendinti savo idėjas, projektuoti kelius, tiltus, kurie bus matomi ir naudojami daugelį dešimtmečių, o gal net ir šimtmečių. Antra – tikrai neblogi atlyginimai ir galimybė neužsisėdėti biure, daug laiko praleisti  statybos aikštelėse, vykti susitikti su užsakovais. Juk projektų vadovai ar inžinieriai nuolat turi nuvykti į atliekamų darbų vietą, prižiūrėti projektų eigą, ieškoti naujų sprendimų.

Čia ateina jaunimas, kuris turi tam tikrą gyslelę. Vieni nori projektuoti tiltus, kiti - tiesti kelius, treti - dirbti geležinkelių aikštelių projektuose. Kiekvienas čia randa kažką savo, kas jį patraukia ir paskatina likti visą gyvenimą.

Žinoma, didelį indėlį turime padaryti ir mes bei mūsų socialiniai partneriai, kad parodytume įvairias profesijos puses ir galimybes. Likome vienintelė kolegija Lietuvoje, kuri ruošia kelių inžinerijos specialistus ir tą darome tikrai sėkmingai: studijų programos rengimo ir realizavimo lygis bei absolventų įgyjamos kompetencijos yra aukštai vertinamos darbdavių, kurie akcentuoja KTK rengiamų kelių inžinierių universalumą, atitinkantį gamybos įmonių platų veiklos spektrą – nuo kelių ar jų dalies projektavimo iki tiesimo ar rekonstravimo darbų procesų valdymo bei kelių ir statinių priežiūros darbų vykdymo.

Šios srities specialistų poreikis nuolat auga, tad turime pasistengti ir populiarinti šią studijų programą. Pavyzdžiui, dabar KTK vykdo moksleiviams nuotolines edukacijas, kurių metu kiekvieną kartą gvildename skirtingą temą: pristatome tiltus, jų projektavimo subtilybes, istoriją ir t.t Visa tai yra nemokama ir prisijungti gali visi norintys.

Matydami itin didelį būsimą specialistų deficitą labai daug iniciatyvų daro ir mūsų partneriai. Pavyzdžiui, su AB „Kauno tiltai“  ir UAB „Alkesta“ vykdėme tokius projektus kaip „Rinkis kelią ne takelį“, „ Pažink Dzūkijos kelius ir statinius“. AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Kauno keliai“   sudarė galimybę atvykti į įmonę ir gauti daug papildomų žinių, pamatyti viską iš vidaus. Taip pat mūsų partneriai, tokie kaip AB „Kauno tiltai“,  UAB „Kelprojektas“, UAB „Kauno keliai“, UAB „Parama“  AB "Kelių priežiūra" skiria ir vardines stipendijas, skatinamąsias stipendijas, vyksta begalė kitų projektų, kurie skatina rinktis kelių inžineriją.

Partneriai dalyvauja ir studentų baigiamųjų darbų ar praktikų ataskaitų gynimuose, padeda kuriant bei tobulinant studijų programos turinį. Tai labai didelė parama mums ir motyvacija studentams. Matydami gausias darbdavių iniciatyvas, jie jaučia, kad tokie specialistai yra reikalingi, kad į juos investuojama jau dabar, net nepradėjus dirbti, o dar besimokant mokykloje ar studijuojant. KTK studentai turi visas galimybes atlikti praktikas ir įgyti reikalingų įgūdžių jau pirmame kurse, o baigiamojo darbo gynimo dieną jau ne vienas mūsų absolventas iš socialinių partnerių sulaukė ne tik pagyrimo žodžių, bet ir konkrečių darbo pasiūlymų.

- Užsiminėte apie praktikas, gal galite plačiau papasakoti, kokios praktikos ir studijuojami dalykai laukia šios programos studentų?

- Žinoma, pirmaisiais metais studentai pradeda nuo bendrųjų dalykų: matematikos, fizikos, inžinerinės grafikos, statybinių medžiagų ir kt. Taip pat jų laukia ir pažintinė praktika, kuri startuoja pirmomis studijų savaitėmis ir studentais iškart išvyksta į įmones ir jų vystomus projektus apsižvalgyti, pamatyti viską iš arčiau. Antrame semestre yra dar viena praktika – geodezinių matavimų.

Antras kursas jau skiriamas specialybiniams dalykams tokiems kaip: kelių projektiniai sprendimai, konstrukcijų skaičiavimo pagrindai, geotechnika, kelio statiniai, inžinerinės eismo saugumo priemonės. Taip pat yra dvi praktikos – nužymėjimo ir gamybinė bei semestro darbas.

Trečiame kurse toliau tęsiame gilinimąsi į specialybinius dalykus tokius kaip: kelių tiesimas, technologinių procesų valdymas ir ekonominiai sprendimai, kelių priežiūra, miesto gatvių inžinerija, statybos teisinė dokumentacija,  ir kt.

Vėlgi, pirmoje mokslo metų pusėje studentai rašo semestro darbą ir atlieka dar vieną gamybinę praktiką, o antroje jau yra baigiamoji praktika ir ja paremtas baigiamasis darbas.

Galiu išskirti tai, kad daug studijų laiko yra skiriama praktinių įgūdžių formavimui. Žinoma, teorijos nepamirštame, tačiau verslui reikia specialistų, kurie galėtų kuo greičiau įsidarbinti ir pradėti kokybiškai dirbti. Tad svarbiausia šiose studijose yra praktika. Beje, jos metu didžioji dalis studentų ir susiranda jau savo norimą pirmąjį darbą.

- O kaip dėl kolegijoje įrengtų laboratorijų? Ar jų pakanka? Kur studentai atlieka praktikas?

- Dalis praktikų yra atliekama kolegijoje, o dalis pas socialinius partnerius. Tačiau KTK laboratorijų bazę ir įranga plečiame bei naujiname nuolatos. Pirmiausia nuolat investuojame į programinę įrangą ir techniką, nes naujos technologijos, pvz. dronai, kuriuos naudojame darbams ir vietovių bei objektų skanavimui, reikalauja labai daug resursų, tad ir technika turi būti nauja.

Taip pat neseniai geodezijos laboratorijai įsigijome naujus optinius „Bosch“ nivelyrus, kelių projektavimo laboratorijai įsigijome droną DJI Phantom 4, geologijos ir gruntų mechanikos laboratorijai nupirkome grunto tankio parametro nustatymo prietaisus, laboratorinę bandinių džiovinimo krosnį ir kt.

Investuojame nuolat ir daug, kad studentai, atėję į įmones, jau būtų pasiruošę, dirbti su naujausia įranga, kuri yra pas darbdavius ir greitai adaptuotųsi. Didelę finansinę paramą gauname iš socialinių partnerių.

- Naujinate įrangą, turbūt keičiasi ir pati profesija bei studijos?

- Tikrai taip. Šiandien ši specialybė yra dinamiška. Todėl ir mes stengiamės investuoti, augti ir prisitaikyti prie tų reikalavimų, kurie yra rinkoje.

Pavyzdžiui, pradėjome naudoti BIM technologijas. Studentai taip pat naudoja dronus, 3D skenerius, kitus prietaisus, be kurių nebeįsivaizduojamas šiandienos kelių inžinieriaus darbas. Suprantame, kad dalis žmonių nori turėti savo verslą, todėl supažindiname su verslo organizavimo subtilybėmis.

Taip pat pradėjome rengti semestro darbus. Anksčiau darbai būdavo labiau individualūs, tačiau matydami, kad reikia daugiau darbo komandoje, komunikavimo įgūdžių, iniciavome šį pasikeitimą, kuris išties labai pasiteisino.

Daug pasikeitimų ne tik studijose, bet ir statybos aikštelėje. Joje šiandien specialistai naudoja visai kitą įrangą, nei prieš 10-20 metų: optinius nivelyrus, nužymėjimo įrangą, turi mobilias laboratorijas, kuriose galima stebėti reikalingus temperatūrinius pokyčius, numatyti darbų apimtis, sudaryti grafikus ir t.t. Taigi, kolegijoje turime ne tik turėti ir rodyti studentams tokią įrangą, bet išmokyti gerai dirbti su ja.

- Ko pokalbio pabaigoje palinkėtume būsimam kelių inžinieriui?

- Manau, kad pasirinkusiems kelių inžinerijos studijas svarbu yra nebijoti iššūkių, nebijoti bandyti ir daryti tai, kas smalsu, bei džiaugtis savo darbo rezultatais.