Lietuvos inžinerijos pramonės lyderiai, politikai ir ekspertai sausio 29 d. rinkosi į tradicinį metinį LINPRA renginį Lietuvos energetikos ir technikos muziejuje, kurio metu aptarė sektoriaus iššūkius, galimybes ir bendradarbiavimo perspektyvas. Renginys tapo svarbia diskusijų platforma, siekiant stiprinti pramonės, valdžios, mokslo ir švietimo sinergiją bei užtikrinti sektoriaus konkurencingumą globalioje rinkoje.
Renginio metu LINPRA įteikė Garbės ženklus sektoriui nusipelniusiems asmenims, kurie prisidėjo prie Lietuvos inžinerijos pramonės augimo ir inovacijų diegimo. Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorė dr. Lina Girdauskienė apdovanota LINPRA Garbės ženklu už strateginę lyderystę įkuriant Lietuvos inžinerijos kolegiją, už glaudų bendradarbiavimą su pramonės ir švietimo bendruomenėmis, už tvarių ir inovatyvių sprendimų paiešką, siekiant ugdyti aukštą pridėtinę vertę kuriančius specialistus.
LINPRA renginį atidarė Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas, savo sveikinimo kalboje pabrėžęs inžinerijos pramonės reikšmę Lietuvos ekonomikai: „Nuoširdžiai tikiuosi, jog mūsų bendravimas ir bendradarbiavimas tęsis, jog teisinis reguliavimas keisis ir didinsime greitį, akceleruosime tuos projektus, tas idėjas, kurios iki šiol strigdavo dėl įvairiausių, keisčiausių priežasčių, tą tarpžinybinį suinteresuotumą ir egoizmą pavyks išrauti su šaknimis, nauji sektoriai arba naujos pramonės rūšys, kurios Lietuvoje atsiranda arba vystomos, taip pat sulauks ir mūsų pramonės indėlio, o ne tik technologinio žinojimo iš kitų šalių. Ir tikiu, jog mus visus lydės sėkmė. Dėl to reikės pasistengti, tačiau tikiu, jog tos pastangos duos vaisių kiekvienam iš jūsų ir Lietuvai“, – kalbėjo Ministras pirmininkas.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas inžinerinės pramonės auditorijai pristatė Lietuvos ekonomikos transformacijos planą „START“. Ministras akcentavo verslui vienodų sąlygų svarbą, valdžios ir verslo glaudesnio dialogo stiprinimą, biurokratijos mažinimą ir investicijų pritraukimą. L. Savickas pabrėžė gynybos pramonės vystymą, pelno reinvestavimą į pažangiąsias technologijas bei talentų pritraukimą. Inžinerijos sektoriui aktualūs sprendimai – finansinės paskatos pramonei, pelno mokesčio lengvatos investicijoms į technologijas, ES „lustų klubo“ iniciatyvos ir skaitmeninės ekonomikos plėtra – sudarys sąlygas didinti sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Įžvalgomis apie politines aktualijas ir inovatyviąją Lietuvos pramonę žiniasklaidos veidrodyje pasidalijo komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus savo pranešime „Technologijų ir dirbtinio intelekto įtaka visuomenės komunikacijai ir politikai: kaip inžinerijos sektorius gali prisitaikyti prie naujų iššūkių“.
Renginį vainikavo panelinė diskusija, dar kartą patvirtinusi, kad kertinis sektoriaus stiprinimo elementas – pramonės ir valdžios dialogas. Apie tai, ar pramonė, švietimas, mokslas ir politika juda viena kryptimi ir kaip pasiekti viziją Lietuva 2030 – inžinerijos šalis, diskutavo Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza, LINPRA prezidentas Tomas Prūsas, komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus. Diskusiją moderavo LINPRA direktorius Darius Lasionis.
Inžinerijos bei technologijų pramonė – nuosekliai augantis sektorius, kuris ir 2024-aisiais išliko Lietuvos ekonomikos ir progreso varikliu bei vienu pagrindinių visos mūsų šalies pramonės lokomotyvų. Šiandien tai sektorius, generuojantis 21 % lietuviškos kilmės eksporto, 5–6 % BVP ir kuriantis aukštos pridėtinės vertės produktus. LINPRA prognozuoja, kad per 2024 m. Lietuvos inžinerinės pramonės produkcijos gamybos apimtys (to meto kainomis) sudarys 7,25 mlrd. eurų ir 2023-ųjų rezultatą viršys maždaug 3 proc.
