Prieš gerą trejetą metų suburta „Adotas & KTK Racing Team“ bekelės entuziastų komanda, kurios inžinierių pagrindą sudaro Lietuvos inžinerijos kolegijos (KTK) studentai ir absolventai, spėjo sudalyvauti ne vienose išsižioti priverčiančiose varžybose: nuo Sacharos dykumos iššūkio iki ką tik pasibaigusio Lenkijos poligonų testavimo. Kuo gyvena komanda ir kaip sekėsi Lenkijoje, pasakoja bagį pilotuojantis duetas Andrius Dotas ir Tomas Mickevičius.

– Kuo šiandien gyvena „Adotas & KTK Racing Team“, kokie jūsų sezono planai ir ar viskas klostosi taip, kaip ir planavote?

Andrius: Pagrindinis mūsų planas buvo važiuoti Lietuvos čempionate. Kadangi jis buvo atšauktas – mums liko tik tarptautinės varžybos. Neseniai grįžome iš pirmųjų – „Rally Breslau“. Tai vienos stipriausių ir įdomiausių varžybų Europoje, kur susirenka geriausi kontinento sportininkai. Tarp jų galima rasti ir nemažai Dakaro dalyvių, tad lygis tikrai aukštas. Sekančios varžybos „Balkanų Pro Ralis“, Rumunijoje.

Tomas: Kokybės kartelę sau keliame palaipsniui. Praėjusiais metais dalyvavome „Fenix“ ralyje, Tunise. Ten mėgavomės dykumomis, kepinančia saule, kupranugariais aplinkui. Čia jau viskas visiškai kitaip: miškai, slėniai, sudėtingas navigavimas, didelis išbandymas vairuotojui ir inžinierių komandai.

Balkanuose lauks kalnų serpantinai, kitas reljefas ir vėl naujas iššūkis. Tuo ir žavi ši disciplina, kad kiekvieną kartą patiri vis kažką naujo ir nuostabaus.

– Ką žinojote apie „Rally Breslau“ prieš atvykdami? Ar kas nors nustebino?

Andrius: Varžyboms buvome pasiruošę tikrai gerai. Daug bendraujame su kolegomis, kurie jau mums pasakojo ir nupiešė, kas mūsų gali laukti. Tikėjomės galbūt šiek tiek lengvesnių varžybų, bet kaip taisyklė kiekvienais metais organizatorius nori nustebinti ir paruošia kažką vis naujo, kokių nors staigmenų. Tai šiemet tos staigmenos buvo navigavime, trasų sudėtingume.

Taip pat buvo itin nepalankios oro sąlygos, kas ir pridėjo savo sudėtingumo. Įprastai tiek nelyja, nebūna taip šlapia ir slidu. Tai tikrai gavome sunkesnį ralį nei įsivaizdavome. Manau, tai vienas sudėtingiausių ralių, kur esame dalyvavę.

Tomas: Čia „Breslau“ – jis sudėtingas viskuo. Tikrai esame labai dėkingi mechanikams, be kurių nebūtume pajudėję nei metro. Jie darbo turėjo labai daug, nes naktinis reikėjo budėti prie technikos, ją nuolat pertikrinti iki smulkiausių varžtų ir mazgų. Tad tikrai didelis dėkui jiems.

Taip pat sudėtinga ir vairuotojui, kuris taip pat labai turėjo saugoti techniką, bet ir tai teko „pastatyti ne vieną žvakę“.

O ką jau kalbėti apie organizatorių siurprizą – naktinį 63 kilometrų greičio ruožą, kuris buvo tiesiog fantastinis.

– Gal galite papasakoti plačiau apie naktinį greičio ruožą. Turbūt jis ir buvo įsimintiniausias visose varžybose?

Tomas: Tiek Andriui, tiek ir man tai buvo pirmas toks išbandymas per mūsų karjerą. Naktinis greičio ruožas tikrai paliko neišdildomą įspūdį. Neapsakomas jausmas lėkti naktį tik halogeniniams žibintams apšviečiant kelią, į veidus pilant liūčiai ir nieko nematant. Dar ir konkurentai pridėjo įtampos juokaudami, kad galbūt miške ir liksime nakvoti.

Nutiko ir netikėtumų – baigėsi akumuliatoriaus energija. Pasirodo, tinkamai neįvertinome, kiek halogenams reikia energijos ir ar mūsų generatorius sugebės tiek užkrauti. Tai pamoka ateičiai. Tačiau viskas baigėsi laimingai ir finišavome.

Andrius: Važiavimas naktį visiškai kitoks. Čia kiti greičiai, stabdymo kelias, sudėtingas matomumas, daug duobių, o jas dar užpildė lietaus vanduo ir jos tapo mažais ežerais. Jei dar praleidai kažkur posūkį, nepamatei kažko, vėliau labai sunktu sugrįžti ir orientuotis. Tad savo žavesio naktinis ruožas tikrai pridėjo.

Sudėtingas buvo ne tik naktinis greičio ruožas, bet pirmos dvi dienos. Tankų poligone buvo paliktos labai gilios vėžės ir duobės visur. Kai kur buvo smėlis ir ten norėjome važiuoti greičiau, bet technika neleido, nes turėjome balansuoti tarp gero tempo ir išsaugoti bei neperkaitinti varomojo diržo.

Buvo daug nemalonių atsitikimų ir atsitrenkimų, kur ir Tomas patyrė kaklo traumą. Tai tikrai galiu sakyti, kad pirmos dvi dienos buvo ne mano. Tai matėsi ir mūsų rezultatuose.

Persikėlus į kitą poligoną, viskas pasitaisė. Čia jau daugiau buvo vairuotojo trasos, daug greitų atkarpų, „ralinių“ ruožų. Čia tikrai buvo daug smagiau.

– Ar varžybų metu buvo momentų, kai manėte, kad viskas baigta ir metas krautis kuprines namo?

Andrius: Vienas toks momentas buvo pačią paskutinę dieną. Paskutinis greičio ruožas buvo 86 kilometrų ilgio, nuvažiavus dar tik 40, kažkur pajutau kažkokį bildesį gale. Iš pradžių galvojau, kad pusašis, bet nuvažiavus 6 kilometrus supratau, kad čia tikrai rimtesnė problema.

Sustojome. Pažvelgę į galinį ratą pamatėme, kad ratlankyje įstrigęs akmuo jį perpjovė pusiau. Tada tikrai atsirado šioks toks nerimas, kad galbūt ir nepavyks mums baigti šio greičio ruožo ir finišuoti. Tačiau pavyko sėkmingai pakeisti ratą ir tęsėme varžybas. Tai buvo pats pavojingiausias momentas per visas dienas.

– Turbūt su kiekviena diena, o dar ir paskutiniu incidentu viduryje paskutinio greičio ruožo įtampa tik augo?

Andrius: Paskutinę dieną prieš startą buvome ramūs. 10 pozicija buvo tvirta ir prieš varžovą pirmavome 11 minučių. Mums reikėjo tiesiog nedaryti didelių klaidų ir pasiekti finišą. Aišku, po nupjauto ratlankio incidento pradėjo augti įtampa. Mus aplenkė tiesioginis varžovas ir su kiekvienu kilometru svarstėme, ar neiškrisime iš TOP 10. Tačiau viskas baigėsi laimingai. Tiesioginis varžovas kilo dar aukščiau, o mes išsaugojome 10-ąją poziciją.

– Žiūrint dabar, 10-oji pozicija atrodo fantastinis rezultatas. Su kokiu tikslu vykote į varžybas?

Andrius: Sakėme, kad TOP 10 būtų idealu, o TOP 20 tarp 57 dalyvių būtų geras rezultatas. Dėl prizinių vietų nekonkuravome, nes mūsų technika dar tiek nėra pažangi. Tad pasiektu rezultatu esame labai patenkinti.

Tomas: Idealus rezultatas. Manau, galėjome ir geriau, bet tikrai nuoširdžiai džiaugiamės ir šiuo pasiekimu. Esame labai dėkingi visiems komandos nariams, mūsų inžinierių komandai už neskaičiuotas valandas ir bemieges naktis. Esame patenkinti viskuo – nuo pasiruošimo iki finišavimo.

– Jau esate patyrusi komanda, išbandėte daug skirtingų varžybų. Kas šiandien yra jūsų „arkliukas“?

Andrius: Ralio reidas ir žavus tuo, kad trasos labai įvairios. Mūsų arkliukas greitesni, artimi raliui greičio ruožai, kur reikia daugiau techniško vairavimo. Visgi, turi būt pasiruošęs visokiems greičio ruožams. Afrikoje laukė smėlis, kopos, nusileidimai, duobės. Balkanuose bus „raliniai“, techniški, greiti etapai, atmetus dieną, kuri bus kalnuose. Ten tikrai bus iššūkis.

Lenkijoje buvo sudėtingos, nenuspėjamos trasos. Daug navigacinių iššūkių, nes poligone – viskas labai panašu. Organizatoriai trasas sudaro taip pat ratų principu, vienur į vieną pusę, kitur į kitą. Ratai gali kartotis, daug vėžių ir sunku orientuotis. Visi greičio ruožai turi savo žavesio.

– Kokius tikslus sau keliate Balkanuose?

Andrius: Visada sunku kelti sau tikslą, po to patys ir nukenčiame jo nepasiekę. Tačiau pernai lipome ant podiumo, iškovoję trečiąją vietą, tai šiemet norėtume tai pakartoti ar net pagerinti.

– To ir linkime!

Daugiau: https://rb.gy/z737k