Sakoma, kad nėra nieko ilgaamžiškesnio už pokyčius, tačiau Lietuvos inžinerijos kolegijos (KTK) Statybos inžinerijos studijų programos kuratorės dr. Violetos Medelienės įsitikimu, šios srities absolventai savo darbo rezultatais gali gėrėtis ne vieną dešimtmetį, o kartais ir šimtmetį. Su kuratore kalbėjomės ne tik apie specialybės privalumus ar naujausias tendencijas, bet ir perspektyvas baigus studijas.

- Dauguma įsivaizduoja, kas yra statybos inžinerija, tačiau kaip ją pristatote moksleiviams ir tiems, kurie renkasi studijas? Kaip sudominate šia specialybe ir kodėl ji šiandien tokia paklausi?

- Visada sakau, kad statybos inžinerija yra amžina profesija. Dar pirmykščiai žmonės, gyvendami urvuose, pradėjo statyti. Įvairūs statybos procesai vyksta ir šiandien. Žmonės statė, stato ir tikrai statys ateityje. Tad visi, pasirinkę šią specialybę, darbą turės ir dėl jo bus užtikrinti visą gyvenimą.

Kitas aspektas, kuris vilioja – ilgaamžiai darbo rezultatai. Tai, ką inžinieriai suprojektuoja ir pastato, – gyvuoja dešimtmečius, šimtmečius ir dar daugiau. Žmogus kasdien mato savo darbo rezultatus ir jais didžiuojasi.

Galiu pastebėti, kad ši studijų programa visada buvo viena populiariausių Lietuvos inžinerijos kolegijoje. Žurnalo Reitingai vertinimu, KTK Statybos inžinerijos kryptis – jau ne vienerius metus geriausia Lietuvoje. Mūsų absolventų reikia daugeliui darbdavių, tad jaunimas dažnai jau turi pirminį įsivaizdavimą, ką renkasi ir kas jų laukia.

- Užsiminėte, kad žmonės statė jau prieš tūkstančius metų. O kaip statybų tendencijos, studijos ir pati inžinerija pasikeitė per tą laiką?

- Profesija ir studijų procesas pasikeitė labai ženkliai. Pirmiausia, labai didelė dalis darbo persikėlė į skaitmeninę erdvę. Beje, tai labai aktualu ir moksleiviams, kurių, bene, populiariausias klausimas yra, ar šioje profesijoje yra naudojami kompiuteriai. Tad galiu patikinti, kad senieji stereotipai jau praeityje, o kompiuteris yra kasdienė inžinieriaus darbo dalis.

Jei pažvelgtume giliau, tai pamatytume, kad dar prieš 15-20 metų inžinieriai turėjo daug vadinamų „popierinių“ projektų. Nebuvo tokių automatinių skaičiavimų, tam skirtų išmanių programų. Statyba buvo kitokia. Nebuvo ir šiuolaikinių priemonių statyti pastatams, modernių šiandieninių mechanizmų. Pvz., betonavimui buvo naudojami klojiniai, kurie būdavo gaminami iš sunkaus metalo, montuojami nerankiniu būdu, o mažesni, kurie montuojami rankomis, buvo daromi iš medienos - skydų ir lentų.

Anksčiau statybose ir procesai užtrukdavo ilgiau. Šiandien viskas yra daug paprasčiau. Pvz., galime atlikti geodezinius matavimus, tikrinti sumontuotų konstrukcijų kokybę naudodami modernius lazerinius nivelyrus, teodolitus, tacheometrus ir kitus lazerinius įrenginius matavimui. Net ir gulsčiukas šiandien yra lazerinis. Visi procesai tapo greitesni ir paprasčiau kontroliuojami.

Reikia paminėti ir dronus, kurie šiandien nuskenuoja statybos aikšteles, pastatus, inžinerinių tinklų trasas. Restauruojami ir modernizuojami pastatai anksčiau būdavo išmatuojami labai sudėtingai. Reikėdavo eiti ir rankiniu būdu matuoti visas atitvaras, konstrukcijas, angų plotus, altitudes ir t.t. Dabar yra 3D skeneriai, kurie visą pastatą nuskenuoja ir iškart jį perkelia į kompiuterį. Tada galima daryti sprendimus. Dirbant su skeneriu tai užtrunka pusdienį, o rankiniu būdu žmonės matuodavo keliolika dienų ar savaičių.

Galiausiai pasikeitė pats statybos procesas ir jo organizavimas. Anksčiau gamybiniuose susirinkimuose kabėdavo milžiniški planai, grafikai ir kita informacija. Dabar viskas kompiuteriuose, pereinama prie skaitmeninės statybos, taikant pastato informacinį modeliavimą (BIM), kuris turi tiesioginę sąsają ne tik su visais projektavimo etapais, bet ir su statybos aikštele. Tad šiandien susirinkimo metu statybos vadovas gali nufotografuoti ar nufilmuoti vieną ar kitą mazgą, ar situaciją statybos aikštelėje ir iškart nusiųsti į centrinį kompiuterį. Visi iškart mato situaciją ir gali spręsti ką daryti. Tad procesai tapo valdomi kur kas greičiau ir efektyviau.

Skaitmenizavimo įtaka įvairiems procesams yra labai didelė. Tas pats ir su konstrukcijų skaičiavimu. Anksčiau būdavo masė formulių ir lapų skaičiuojant. Dabar užtenka tik į programą suvesti duomenis ir gauni atsakymą. Visa tai projektavimo dalį gali sutrumpinti per pusę, o statybos etapą dėl naujos modernios technikos – trečdaliu.

- Visa tai greičiausiai atsispindi ir studijų procesuose, ir jūsų laboratorijose?

- Visiškai teisingai. Turime modernia įranga aprūpintas Statybinių medžiagų, Statybinių konstrukcijų, Inžinerinės geologijos laboratorijas, kur studentai atlieka laboratorinius darbus. Daugeliu atvejų šioje specialybėje mūsų laboratorijos yra mūsų turima programinė įranga ir technika, kuri padeda modeliuoti ir skaičiuoti. Turime labai daug šiuolaikinių programų ir jų biblioteką nuolat pildome, kad turėtume pilnus paketus ir naujausias versijas.

Studijuodami KTK visi studentai išmoksta dirbti „Autocad“ programa, kuria gali greitai projektuoti ir braižyti. Taip pat išmoksta skaičiuoti konstrukcijas “Tekla” ir kitomis programomis bei modeliuoti pastatus 3D aplinkoje programa „Revit“. Statybos procesus studentai modeliuoja „Naviswork“ ir kitomis  programomis. Sąmatų skaičiavimui naudoja programą “Sistela”.  Kiekvienam darbui yra atitinkama programa, tačiau visos jos dažniausiai yra susiję tarpusavio ryšiais, kad darbus būtų galima atlikti etapais ir perkelti informaciją į vis tolimesnį lygį. Taip KTK studentams nebereikia popierinių skaičiavimų paklodžių, darbas tampa patogiu ir įdomiu.

Tačiau mūsų absolventams turime duoti ir klasikinės inžinerijos pagrindus. Pagalvokime, jei suges kompiuteris ar įsivels klaida, inžinierius turi žinoti, kaip vieną ar kitą problemą surasti ir išspręsti. Jis turi suprasti, kaip nusistatyti vienus ar kitus parametrus tiesiog būnant statybos aikštelėje. Pavyzdžiui, jei atvežamas betonas, reikia mokėti patikrinti, ar jis tikrai tokio stiprio, kaip yra nurodoma dokumentuose, nes nuo to priklauso visa konstrukcijos, o tuo pačiu ir pastato kokybė. Kitas puikus pavyzdys yra braižybos išmanymas. Kartais statybų vadovas, būdamas objekte, tiesiog ranka ant popieriaus turi nubraižyti vieną ar kitą mazgą, siūlomą sprendimą. Tad žinios turi būti ne tik skaitmeninės, bet ir paremtos praktika bei patirtimi.

- Kaip keičiasi studijos, ar atsirado visiškai naujų aspektų, kurių nebuvo anksčiau?

- Taip, ir ne vienas. Pavyzdžiui, anksčiau nebuvo pastatų renovavimo ir modernizavimo temų. Dabar tam turime skirtą atskirą modulį, kur kalbame apie šioje srityje taikomus sprendimus. Be to, yra modulis, kuris vadinasi „Pažangioji statyba“ ir jame kalbame apie mūsų statybos objektų, gaminių, konstrukcijų panaudojimo ateitį. Kalbame apie aplinkos taršą ir medžiagas bei sprendimus, kaip to išvengti, medžiagų perdirbimą ir kitas temas.

Į studijų procesą yra integruotos ir Europos Sąjungos (ES) statinių ir pastatų projektavimo normos – eurokodai. Turime Statybos valdymo modulį, kurio anksčiau nebuvo. Čia studentai susipažįsta su šiuolaikiniais statybos valdymo principais bei statybos valdymo metodais, tokiais kaip LEAN ir kt.

Galiausiai yra Smulkaus ir vidutinio verslo organizavimo modulis, kuriame parodome, kad dirbant šioje srityje gali būti ne tik samdomu darbuotoju, bet ir kurti savo verslą, t. y. savo statybos ar projektavimo įmonę, teikti remonto ar priežiūros paslaugas.

- O kaip vyksta praktikos? Ar jos taip pat atliekamos modeliavimo ir skaičiavimo programomis?

- Programomis atliekami studentų laboratoriniai, praktiniai ar semestro darbai, o praktikos yra nukreiptos į statybos darbų pažinimą statybų aikštelėse pas partnerius ar projektavimo įmonėse. Kai kurios praktikos, tokios, kaip geodezijos, yra atliekamos kolegijos erdvėse. Be to, kolegijoje yra specialiai sukurtas „Engineering division“ projektavimo padalinys, kuris dirba su realiais užsakomaisiais projektais, tad studentai gali rinktis praktiką projektuojant įspūdingus objektus, tokius kaip didžiausia Lietuvoje „Vakarų medienos grupės“ gamykla, Rygos šiukšlių deginimo gamykla, Lietuvos zoologijos sodas ar kt. Didžioji dalis, kaip ir minėjau, praktikų yra atliekama pas mūsų partnerius, kurių turime virš 30. Tai ilgamečiai, atestuoti savo srities profesionalai ir rinkos lyderiai tokie kaip „YIT Lietuva“, „Mitnija“, „Peikko“, „Autokausta“, „Betonika“, „Kauno gelžbetonis“, „Virmalda“ ir daugelis kitų.

Studijų metu kiekviename kurse yra skirtinga praktika, tad pagal specifiką yra pasirenkamos ir praktikos vietos bei partneriai. Pavyzdžiui, pirmame kurse, geodezinės praktikos metu, kur studentai mokosi dirbti su geodezine įranga, atlikti ašių nužymėjimus, altitudžių skaičiavimus ir kt., jie dirba mūsų kolegijos teritorijoje. Statybos darbų praktiką antrame kurse atlieka jau statybos įmonėse. Taip pat yra galimybė išvykti ir į užsienio šalis. Pvz., šiuo metu partnerių sąraše turime įmonę, kuri modernizuoja pastatus Švedijoje. Jie visada labai laukia mūsų studentų, kurie vėliau tampa ir jų darbuotojais.

Trečiame kurse studijuojančių laukia gamybinė praktika, kuri dažniausiai yra atliekama toje pačioje įmonėje, kur buvo atliekama ir antro kurso praktika, tačiau akcentuojant jau kitus dalykus. Šiandien studentai yra ne paprasti proceso dalyviai, o dirba kaip darbų vadovų asistentai. Jie realiai mato darbą su dokumentais, planavimu, darbų žurnalo pildymu. Taip jie susipažįsta su statybų procesais iš statybų valdymo srities.

Praktikų turime kiekviename kurse po kelias ir visos jos suteikia vis kitų žinių. Kai kurios trunka net iki 4 mėnesių, apjungus statybos darbų ir gamybines praktikas. Esant norui, studentai gali likti dirbti ir per vasarą. Tačiau apibendrinant galiu pastebėti, kad didžioji dauguma studentų dėka būtent gausių praktikų darbą susiranda jau studijų metu. Dažnai būna tokių atvejų, kad po baigimo juos kviečia į vieną ar kitą kompaniją, o jie atsako, kad darbą jau yra radę.

- Ko palinkėtumėte visiems Statybos inžinerijos studentams ir šios srities specialistams?

- Mūsų studentams ir šios srities specialistams norėčiau palinkėti drąsių ir užtikrintų žingsnių statant, atnaujinant ir gražinant aplinką, kuriant dabartį ir ateitį. Tegul statomi pastatai būna tvirti ir patikimi, o gyvenimas kupinas pasididžiavimo savo profesija.