Lietuva yra tranzitinė valstybė, ir transporto sektorius šaliai – gyvybiškai svarbus: vien pernai jis sukūrė 13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau tokiam rezultatui užtikrinti būtina gerai išplėtota kelių infrastruktūra, ir tai galima pasiekti tik kvalifikuotų specialistų jėgomis. Visgi šalies verslas ir aukštosios mokyklos pripažįsta, kad kelių inžinerijos studijos nėra itin populiarios, o rinkoje šios profesijos atstovų paklausa smarkiai lenkia pasiūlą. Todėl ekspertai pabrėžia – kelininkai tokių darbuotojų laukia išskėstomis rankomis, vilioja karjeros perspektyvomis, galimybe dirbti su pažangiausiomis technologijomis, potencialu keisti Lietuvos ateitį ir atlyginimu, kuris prilygsta IT sektoriui.

Žmogiškųjų išteklių trūkumas – nerimas verslui

Lietuvos kelių infrastruktūros statybos sektorius šiuo metu patiria nemenkų iššūkių, rašoma pranešime spaudai. Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą išaugo statybinių medžiagų, degalų, energijos kainos. Tačiau kvalifikuotų specialistų trūkumas kelininkams kėlė nerimą dar iki dabartinių išbandymų.

Apie tai kalbanti bendrovės „Kauno tiltai“ Personalo departamento direktorė Jūratė Mališkienė pripažįsta, kad kelių inžinierių deficitas yra ypač ryškus ir kasmet tik didėja.

„Šių specialistų trūksta: tai girdime iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, verslo, matome ir praktiškai. Kaip darbdavys galime pasakyti – šiandien rasti ne tik tinkamo išsilavinimo, bet ir motyvuotą, patyrusį, mokytis norintį kandidatą yra nemenkas iššūkis darbuotojų atrankų srities kolegoms. Todėl nerimaujame dėl ateinančios pamainos ir pastebime, kad kelių inžinierių specialybė yra nepelnytai nuvertinta, o ją pasirenkančių būsimųjų studentų skaičius – per menkas. Universitetai, kasmet suburdami mažas besimokančiųjų grupes, sunkiai užtikrins specialistų pakeičiamumą. Tačiau ši profesija turi milžinišką potencialą“, – kalba J. Mališkienė.

Tokiai nuomonei pritaria ir darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ personalo direktorė Nerilė Naprienė. Jos teigimu, kelių inžinieriai yra ypač svarbūs, o šios profesijos atstovų darbo pranašumų – daugybė.

„Tai specialistai, kuriantys ilgalaikį rezultatą, kuriuo didžiuotis galima daug metų. Kelių inžinieriai prisideda ir prie miestų plėtros, žmonių gyvenimo kokybės gerinimo, sklandaus ir saugaus susisiekimo. Tiltai, keliai, geležinkeliai ir kiti infrastruktūros statiniai sujungia tautas, valstybes, verslus. Tai tarsi arterijos, kuriomis pulsuoja gyvybė. Ši profesija yra prasminga ir reikalinga visada, nesvarbu, vyrauja taika, vyksta karas, atkuriamas gyvenimas po jo. Kelių inžineriją drauge lydi ir didžiulė atsakomybė gamtai, tvarumui, žmonėms“, – pranašumus vardija N. Naprienė.

Kelių inžinerijos specialistų poreikį rinkoje jaučia ir mokymo įstaigos. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros vedėjas, doc. dr. Viktoras Vorobjovas pasakoja, kad į Kelių katedrą šiuo metu jau kreipėsi 5 įmonės dėl galimybės pasikviesti dirbti absolventus arba paskutinių kursų studentus, tačiau jų prašymas liko be atsako, nes dauguma trečio ir ketvirto kurso studentų jau dirba.

Kastuvą keičia skaitmeninės technologijos

Nors verslas kelių inžinieriams žada užtikrintą ateitį, įmonės specialistų stygių patiria ne vienus metus. Paklaustas apie tokios situacijos priežastis, V. Vorobjovas sako, kad šią profesiją vis dar lydi klaidingi įsitikinimai.

„Kalbėdami su moksleiviais, jų tėvais, mokytojais pastebime, jog dauguma skirtingai supranta, kas yra kelias. Taip pat nemaža dalis vis dar vadovaujasi kelių inžinerijos stereotipais. Todėl aiškiname, kad kelias yra ir užmiesčio keliai, gatvės, pėsčiųjų bei dviračių takai, geležinkeliai, o kelininkas – ne tik žmogus, kasantis griovius. Kelių inžinierius šiandien planuoja, projektuoja, prižiūri statybas ir statinius, tyrinėja, atlieka mokslinius darbus, visa tai daro tiek biure, tiek gryname ore. Tai specialistas, kuris dabar dirba su skaitmeninėmis technologijomis, dirbtiniu intelektu, skaitmeninimu“, – akcentuoja V. Vorobjovas.

Pašnekovui pritaria ir Lietuvos inžinerijos kolegijos dėstytojas bei įmonės „Kelprojektas“ verslo plėtros direktorius Benas Berkmonas. Anot jo, kelių inžinieriaus specialybė tampa vis aktualesnė, nes šios profesijos atstovų visame pasaulyje mažėja, o poreikis tik auga.

„Tai labai specifinis, gerai vertinamas darbas. Kelių inžinieriai gali ir labai lanksčiai rinktis savo kasdienybę. Jei norima sėslumo, yra projektavimas, darbas su IT technologijomis, pažangūs metodai. Reikia daugiau judesio – galima dirbti su gamyba, pabaigus vieną objektą, važiuoti į kitą. Darbo yra ir idėjų generatoriams, kurių sritis – planavimas, vizijos. Inžinerinės studijos gal šiek tiek sudėtingesnės, palyginti, pavyzdžiui, su socialinėmis, bet jos atsiperka“, – pabrėžia B. Berkmonas.

Atlyginimai siekia 3–4 tūkst. eurų

Užsiminęs apie studijų atsiperkamumą B. Berkmonas priduria, kad kelių inžineriją galėtų rinktis ir siekiantys aukštesnio, nei vyraujantis rinkoje, atlyginimo. O N. Naprienė pasakoja, kiek uždirba šios profesijos atstovai.

„Atlygio dydis priklauso nuo kompetencijos ir patirties. Taip pat vertinamas reikalavimų atitikimas, atestatų turėjimas, darbuotojo patirtis. Todėl atlyginimo rėžis gali būti labai platus: nuo 900 eurų į rankas pradedančiam, dar studijuojančiam jaunuoliui, iki 3–4 tūkst. ir daugiau – specialistui, priklausomai nuo pozicijos“, – teigia bendrovės „YIT Lietuva“ personalo direktorė.

J. Mališkienė papildo: statybų inžinieriams būtinas ir įdirbis, ir organizacinių procesų išmanymas, vadybiniai įgūdžiai, užsienio kalbų mokėjimas, noras mokytis visą gyvenimą.

„Šie specialistai turi suspėti su naujovėmis, nuolatos siekti įgyti papildomų kompetencijų. Šiandien kelių inžinieriai jau nebėra tik komandų ir rankinio darbo vykdytojai. Tai išmanūs, strateguojantys, technologijoms imlūs ir smalsūs specialistai. Tokiems jaunuoliams, kurie pasiryžta savo ateitį sieti su transporto infrastruktūros statybos sektoriumi, atsiveria itin plačios profesinės savirealizacijos perspektyvos“, – reziumuoja bendrovės „Kauno tiltai“ atstovė.