Šiemet Kaune studijuojančiųjų gretas papildė daugiau nei 10 tūkst. į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas įstojusių studentų. Bendras studentų skaičius mieste dabar siekia apie 35 tūkst., o tai sudaro apie trečdalį visos Lietuvos studentų. Ir nors demografinės priežastys jau kelintus metus iš eilės lemia bendrą studijuojančiųjų skaičiaus mažėjimą visoje šalyje, Kauno aukštosioms mokykloms ir šiais metais pavyko pritraukti kiek didesnę pirmakursių dalį nuo visų stojančiųjų Lietuvoje nei pernai.

Kaip rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys, bendrasis visoje Lietuvoje į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas įstojusių pirmakursių skaičius šiemet vėl mažėjo, atspindėdamas prieš kelis dešimtmečius buvusias gimstamumo mažėjimo tendencijas. Tačiau jau nuo kitų metų ši kryptis turėtų keistis į pozityvią pusę, mat tai lems 2002 metais stabilizavęsis gimstamumo lygis šalyje.

Renkantis studijas, kaip ir pernai, visoje šalyje dominavo socialiniai mokslai, sveikatos priežiūros, verslo, administravimo ir teisės kryptys. Tuo tarpu paklausiausių ir rinkai reikalingiausių specialybių pasirinkimo pokyčiai arba nežymiai augo – kaip, pavyzdžiui, inžinerijos ir technologijų srityse, arba ir toliau smuko – informatikos srityje.

Šios tendencijos išlieka inertiškos ir jas lemia kompleksinės priežastys. Kaip prieš metus yra sakęs Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas prof. Pranas Žiliukas, veiksnių, darančių įtaką esamai situacijai, daug – ir nemaža dalis jų tarpusavyje koreliuoja. Pasak jo, pirmiausia turėtume gręžtis į bendrojo ugdymo mokyklas ir tobulinti švietimo įstatymą, stiprinti reikalavimus, griežtinti atranką į gimnazines klases.

 „Taip pat – skirti dėmesio ir profesinio informavimo sistemai, kuri šiuo metu yra vangi ir apmirusi. Į profesinį orientavimą privalu įtraukti ne tik mokytojus ar aukštąsias mokyklas, bet ir darbdavius, visuomenę,“ – pažymi prof. P. Žiliukas.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokius stojimų rezultatus nemaža dalimi lemia moksleivių baigiamųjų egzaminų pasirinkimai ir dar 10-11 klasėje pasirenkami profiliniai dalykai. Tad be struktūrinių pokyčių sunku tikėtis ir esminių pokyčių stojimų tendencijose, o vėliau – ir darbo rinkoje.

 Tiesa, į situaciją rimtai žvelgia ir patys darbuotojų stygiaus problemą ateityje matantys arba su ja jau susiduriantys darbdaviai, kurie imasi savo iniciatyvų: steigia stipendijas aukštųjų mokyklų studentams bei specifinėms programoms. Pavyzdžiui, Kaune kelių infrastruktūros inžinieriams ugdyti Lietuvos inžinerijos kolegijos (KTK) studentams stipendijas skyrę „Kauno tiltai“ arba įvairias tiksliųjų mokslų programas visoje Lietuvoje stipendijomis remiantys „Teltonika IoT group“. Arba tokie plačios aprėpties projektai kaip „Ateitis – elektronikams“, kuriame populiarindamos elektronikos specialistų rengimo studijas jėgas suvienijo penkios didžiausios elektronikos komponentų gamybos įmonės Kauno regione – „Continental Automotive Lithuania“, „HELLA Lithuania“, „Kitron“, ,,Teltonika Networks“ ir „Littelfuse LT“ kartu su „Kaunas IN“, Kauno technologijos universitetu (KTU) ir KTK.

Studijų kryptis reklamuojančios programos duoda pirmuosius vaisius

Apie tai, kad šiemet šalyje sulaukta beveik 2 tūkst. mažiau stojančiųjų, kalba ir Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorius Nerijus Varnas. Net ir džiuginanti prošvaistė, kad inžinerinės studijos šiemet sulaukė kiek daugiau studentų, vis dėlto tėra ilgo kelio pradžia – prioritetinėse profesijose, ypač tokiose kaip inžinerija, išlieka didelis priimamų studentų skaičiaus deficitas.

Vis dėlto, apibendrinant šių metų stojamųjų rezultatus konkrečiai KTK, įstaiga turi kuo pasigirti. „Pagal pasirašytų studijų sutarčių skaičių tik šešios kolegijos turėjo teigiamą pokytį – tarp jų ir Lietuvos inžinerijos kolegija, kuri buvo vienintelė, taikiusi aukštesnius reikalavimus ir sugebėjusi pritraukti daugiau studentų nei praėjusiais metais, – sako N. Varnas. – Džiugina, kad KTK išlaiko tradiciją būti TOP10 daugiausiai valstybės finansuojamų vietų (vf+vnf/st) studentų surinkusių koleginių studijų programų dešimtuke, kuriame šiemet yra mūsų „Automobilių techninio eksploatavimo“ ir „Statybos inžinerijos“ studijų programos. Matome, kad rezultatų davė ir „Kaunas IN“ inicijuota, bendromis su verslu pastangomis bei lėšomis įgyvendinta iniciatyva „Ateitis elektronikams“: jos dėka įstojusiųjų į KTK „Elektronikos technikos“ studijų programą skaičius išaugo daugiau kaip 40 procentų. Taip pat augo pasirinkusiųjų „Elektros energetikos“ studijų programą skaičius, didelį potencialą demonstruoja aviacijos krypties studijų programos – KTK sėkmingai akreditavo ir pradeda realizuoti jau antrą aviacijos sektoriui aktualią programą – šį kartą tai „Avionikos sistemų inžinerijos“.

Šių metų Kauno studijų paveikslas

 Šiemet Kauno aukštosiose mokyklose 74 % studentų studijuoja universitetuose, likusieji – kolegijose. Lyderis pagal studentų skaičių – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), šiemet priėmęs apie 2 400 studentų, antroje vietoje – KTU (apie 2 300 studentų), trečioje – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) (1 700 studentų). Tai ir šalies universitetai-lyderiai, esantys Lietuvos aukštųjų mokyklų top penketuke.

Tarp kolegijų ilgametis lyderis yra Kauno kolegija (apie 1 500 pirmakursių), Socialinių mokslų kolegija ir KTK.

Populiariausios studijos Kaune išlieka socialinių mokslų, verslo ir teisės, medicinos – pastarąsias rinkosi apie 23 proc. stojančiųjų pirmakursių. Lyginant su sostinės aukštojo mokslo specialybių pasirinkimais, Kaune technologinius, inžinerinius (18 %) ir IT (10 %) mokslus pasirenka didesnė studentų dalis nei Vilniuje, kur 58 % studentų studijuoja socialinius mokslus, verslą, teisę ir menus, tuo tarpu Kaune tokių studentų – 40 %.

Populiariausios studijų programos kartu atskleidžia ir ilgametes Kauno stiprybes: pirmoje vietoje metai iš metų karaliauja medicina, antroje – programų sistemos. Į TOP penketuką patenka ir įstojusiųjų skaičius stipriai išauginusios pedagogikos bei statybos inžinerijų studijų programos.

Pritraukdami studentus iš užsienio, tikisi kartu auginti ir miestą

Kauno aukštosios mokyklos paruošia nemažą dalį aktualiausių darbo rinkai ir miesto ekonomikos ateičiai specialistų: čia parengiami apie 37 % Lietuvos IT studentų ir apie 41 % fizikos, inžinerijos ir technologijų specialistų.

Kaip sako KTU Studijų prorektorius Jonas Čeponis, šių metų stojimai kai kuriose srityse maloniai nudžiugino. Pavyzdžiui, gerokai išaugo skaičius stojančiųjų į KTU Elektros ir elektronikos fakulteto specialybes.

 „Viena pagrindinių šio padidėjimo priežasčių – ne tik naujų inžinerinių investuotojų atėjimas į Kauną, bet ir didelis universiteto, savivaldybės, verslo indėlis rengiant studentų pritraukimo kampaniją į šias sritis. Nesuklysime teigdami, kad šiandien įvairios inžinerinės specialybės pagal paklausą jau mažai nusileidžia IT sektoriui. Kalbant apie pastarąjį, kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet išlikome pagrindine Lietuvos IT specialistų kalve,“ – pastebi J. Čeponis.

Pasak jo, šiandien universitetas deda dideles pastangas siekdamas pritraukti kuo daugiau užsienio studentų – tai dar vienas iššūkis: „Norime matyti Kauną tarptautiškesnį – su daugybe įvairių kultūrų, idėjų ir patirčių. Norėtume, kad bent dalis šių tarptautinių studentų liktų gyventi ir dirbti Kaune, taip prisidėdami prie miesto augimo.“