Lietuvoje rengiamų elektronikos inžinierių lygis yra vienas iš veiksnių, lemiančių pasaulinio garso gamintojų atėjimą į mūsų šalį. 2019 m. 95 mln. eurų investavusi bei veiklą Kauno regione pradėjusi įmonė „Continental“, šiandien investuoja dar 90 mln. eurų ir planuoja įdarbinti dar 500 darbuotojų, tarp kurių KTK ruošiami elektronikos inžinieriai. Apie karjeros perspektyvas ir subtilybes pasakoja Elektronikos technikos studijų programos vadovė dr. Rūta Jankūnienė.

- Rūta, kaip savo kuruojamą studijų programą pristatote nieko apie tai nenutuokiančiam žmogui?

 - Elektronikos technika – tai, be ko jau tikrai negali apsieiti šių laikų (modernus) žmogus, nesvarbu, kur gyvenantis: kalnuose, mieste, kaime, ore, po vandeniu ar kosmose. Elektronikos technika trumpai galėtų būti apibūdinama kaip įranga, leidžianti mums naudotis šiuolaikiniais civilizacijos pasiekimais per daug apie tai nesusimąstant, kaip ji veikia. Tai jau yra duotybė, be kurios sunkiai įsivaizduotumėme savo kasdienybę. Kur tik pažvelgtumėme – visur mus lydi prietaisai, įrenginiai, sistemos, kurie be elektronikos negebėtų atlikti jiems paskirtų funkcijų.

 Apie iššūkį rasti reikiamų įgūdžių ir kompetencijų turinčius darbuotojus vis garsiau kalba Lietuvoje veikiančios įmonės, siekiančios išlikti konkurencingomis ir žengti koja kojon su šiuolaikiniais veiklos iššūkiais. Tad ši studijų programa suteikia ir reikiamų žinių, visų pirma, praktinių, padėsiančių gerai išmanyti elektronikos principus, elektronikos įtaisų ir sistemų veikimą, jų projektavimą ir analizę, derinimą ir montavimą, bei gebėjimų, reikalingų pasirengti sėkmingai karjerai.

Pasirinkę studijų programą studentai turės galimybę studijuoti ir įvairiose ES ir Turkijos aukštosiose mokyklose bei atlikti Erasmus+ praktikas užsienio įmonėse. Taip pat sudaryta galimybė įgyti dvigubą diplomą po metų trukmės studijų Šmalkaldeno taikomųjų mokslų universitete (Vokietija).

- Kuo įdomi ši profesija? Juk renkamės ne tik perspektyvas, bet dažnai norime rasti ir savo pašaukimą bei studijuoti įdomius mokslus.

 - Visiškai teisingai. Elektronikos technika yra labai įdomi specialybė: pirmiausia tai – ketvirtosios pramonės revoliucijos (Industry 4.0) pagrindas, šiuo metu patiriantis didžiausius technologinius virsmus. Vien ką reiškia visuotinė robotizacija, skaitmenizacija, daiktų internetas (IoT), kibernetinės fizinės sistemos, dirbtinis intelektas – ir visos šios sritys neįsivaizduojamos be šiuolaikinių elektronikos žinių.

Minėtos naujosios technologijos neabejotinai kelia ir kels vis didėjančius iššūkius pramonei, ir pastarosios laukia didelės transformacijos. Antra – suteiktos žinios pasirinkusiems šią studijų sritį leis geriau prisitaikyti prie esamų ir būsimų pramonės pokyčių, ir ateityje tokių specialistų poreikis tik didės.

- Sakote, kad ši sritis yra ketvirtosios pramonės revoliucijos pagrindas. Turbūt čia viskas keičiasi labai greitai?

 - Jei pažvelgtume 20 metų atgal, pamatytume, kad elektronika pasikeitė ženkliai: dalis technologijų ir metodų išnyko (pvz., kineskopiniai televizoriai), atsirado naujos, pvz., tokios, kaip daiktų internetas (IoT), išmanūs įrenginiai. Labai sumažėjo darbo rankomis, vis daugiau procesų automatizuojama, dėl ko specialistams reikia vis atnaujinti savo žinias bei įgūdžius naudojantis šiuolaikinėmis programomis, kurios skirtos tiek projektavimui, tiek pačių procesų valdymui.

 Pati elektronika vis „smulkėja“, tampa našesnė ir taupesnė. Nemažas iššūkis specialistams – skirtingų sričių išmanymas, nes elektronika taikoma visose srityse, todėl jau būtinas platesnis šių skirtingų sričių suvokimas bei išmanymas. Neatsiejama elektronikos srities dalimi tampa skaitmeninis valdymas, duomenų apdorojimas, taip pat ir belaidės sąsajos.

 - Dar šiek tiek praplečiant šį klausimą, kokie žmonės renkasi šios krypties studijas?

 - Galima teigti, kad studijas renkasi besidomintys inžinerija elektronikos entuziastai, kurie jau žino, ko nori išmokti, ir kuriems elektronika buvo įdomi ir anksčiau.

 Kalbant apie studijų formas, tai nuolatines renkasi abiturientai, kurie buvo pasirinkę tiksliųjų mokslų profiliavimą viduriniame moksle, o į ištęstines studijas ateina pageidaujantys įgyti aukštesnę kvalifikaciją ir gauti inžinieriaus diplomą, ir dažnai jie jau turi praktikos šioje srityje. Iš jų nemaža dalis turi savo verslą arba ketina jį kurti, ir todėl aiškiai supranta, kokių žinių jiems trūksta, arba tiesiog siekia karjeros elektronikos sektoriaus įmonėse.

 Taip pat džiugu matyti ir tai, kad jau nyksta stereotipas, jog tai išskirtinai tik vyriška specialybė ir pamažu daugėja merginų, kurios renkasi šį karjeros kelią.

- Kuo įdomios studijos KTK? Gal galėtumėte mus „pravesti“ studento studijų keliu?

 - Studijų programa suskirstyta į tris kursus (mokslo metus), ir kiekviename jų mokomasi skirtingų dalykų. Nuo bendrųjų dalykų žinių pirmame kurse (matematika, fizika, informacinės technologijos, mechanika, inžinerinė grafika ir kompiuterinė braižyba) iki specifinių elektronikos dalykų, tokių, kaip elektrotechninės medžiagos ir elektronikos komponentai, elektrotechnika, matavimai ir metrologijos pagrindai, loginės schemos.

Antrasis kursas pasižymi specialybės dalykų gausa: Kompiuterinės technikos programavimas, Jutikliai ir vykdymo įtaisai, Mechatronika, apimanti mechanikos ir robotikos pagrindus, Elektronikos technikos projektavimas ir gamybos technologijos, Mikroprocesoriai, Maitinimo šaltiniai.

 Taip pat studentų laukia Semestrinis darbas, kuriame išvystomas elektroninis sprendimas nuo jo idėjos iki produkto, įvertinant jo atsiperkamumo galimybes. Šiame kurse jau renkamasi ir konkrečias specializacijas, tad studijos papildytos vienu iš specializacijos moduliu.

 Trečiajame kurse gilinamasi į pasirinktas specializacijas. Pirmajame šio kurso semestre jau pasirenkamos baigiamojo darbo temos ir pradedamas rašyti darbas, kuris pilnai užbaigiamas paskutiniame studijų semestre.

 - Užsiminėte apie specializacijas. Gal galite papasakoti plačiau apie jas?

- Elektronikos technikos studijų programoje numatytos trys specializacijos: Elektroninės įrangos projektavimas ir gamyba, Pastatų automatikos sistemų eksploatavimas ir Automatizuotos sistemos ir robototechnika. Kaip paklausiausias galėčiau išskirti Elektroninės įrangos projektavimą ir gamybą bei Automatizuotas sistemas ir robototechniką.

 Žinoma, visos kryptys ir studijos kolegijoje yra paremtos praktinių įgūdžių formavimu, todėl mes rengiame elektronikos inžinierius-praktikus, kurie būna gerai susipažinę su studijų objektu arba savo būsima darbine specifika.

 Studijų programoje numatyta 30-ies kreditų apimties mokomoji „Elektronikos ir elektros montažinė praktika“ (96 val.) ir trys gamybinės praktikos: „Profesinė praktika“ (320 val.), „Technologinė praktika“ (160 val.) ir „Baigiamoji praktika“ (160 val.).

 Jos padeda įsisavinti ir įprasminti teorines žinias ir suformuoja pirminius praktinius įgūdžius, būtinus gamybinei veiklai. Šiame bloke numatyta ir Mokomoji praktika, kuri atliekama Kolegijos praktinio mokymo bazėje. Studentai aprūpinami reikalingomis medžiagomis, įrankiais ir instrumentais. Mokomajai praktikai vadovauja gamybinę patirtį turintys dėstytojai.

 Gamybinės praktikos yra atliekamos įvairiose su specialybe susijusiose įmonėse, su kuriomis Kolegija yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis, pavyzdžiui, UAB „Kitron“, UAB „Elinta“, UAB „Lemona“, UAB „Littelfuse“ ir kitos žinomos elektronikos sektoriaus įmonės. Taip pat studentai gali pasirinkti praktikos vietas patys.

KTK dalyvauja Erasmus+ mobilumo skatinimo programoje. Nuo 2007 m. Europos Komisijai patvirtinus išplėstinę Erasmus+ Universiteto Chartiją (EUC), ETSP studentai turi galimybę praktiką atlikti ir užsienio įmonėse.

 - Minėjote, jog daug praktinių darbų yra atliekami KTK laboratorijose. Gal galite pristatyti jas plačiau?

 - KTK laboratorijos traukia savo įrangos gausa ir šiuolaikiškumu. Elektronikos technikos studijų studentai praktinių žinių įgyja Elektronikos laboratorijoje, Elektroninių sistemų tyrimų laboratorijoje, Instrumentinių projektavimo priemonių laboratorijoje, Taikomosios automatikos laboratorijoje.

Elektronikos ir elektros montažinė praktika atliekama specializuotoje „Kitron“ laboratorijoje, kurioje studentai dirba su modernia litavimo įranga ir priemonėmis.

 Specializacijų krypties modulių paskaitos/pratybos vyksta specializuotose Pneumatikos ir lanksčios gamybos linijų, Petro Rimkaus radiotechnikos, Instrumentinių projektavimo priemonių, Automatizuoto projektavimo, Apsaugos ir gaisrinių sistemų, Pastatų automatizavimo sistemų ir Elektros mašinų ir aukštųjų įtampų laboratorijose.

 Įrengta visa eilė kompiuterizuotų darbo vietų, skirtų praktiniams darbams. ETSP modulių pratyboms vesti naudojami mokomieji stendai, kurių dauguma yra moduliniai ir pritaikomi skirtingų krypčių praktiniams darbams atlikti (pvz. Lucas-Nuelle UniTrain sąsaja parenkant prietaisų komplektus (modulius) leidžia atlikti Elektrotechnikos, Elektros mašinų arba Elektroninių sistemų komunikacijų kursų praktinius darbus).

 - O kokia yra situacija rinkoje? Ar graibstomi šios srities specialistai, o gal kaip tik priešingai?

 -  Tai tikrai paklausi specialybė, kurią baigę studentai be darbo nelieka. Pavyzdžiui, ištęstinių studijų absolventų įsidarbinamumo rodiklis siekia 100%.

 Rinkai reikia šios srities specialistų, todėl 2020-ųjų pabaigoje „Kaunas IN“ investuotojų forumas kartu su suinteresuotomis elektronikos sektoriaus įmonėmis ir aukštosiomis mokyklomis iniciavo diskusiją, kaip pritraukti didesnį skaičių studijuojančių į šią kryptį, nes jau minėtoms kompanijoms, kaip UAB„Continental“, UAB„Hella“, UAB„Kitron“, UAB„Littelfuse“ ir kt., jau trūksta elektronikos srities specialistų.

 Šiuo metu atliekama situacijos analizė ir kuriama studijuojančių pritraukimo į šią specialybę strategija, siekiant geriau informuoti apie didžiulį tokių specialistų poreikį. Tam ketinama apjungti viso minėto sektoriaus atstovų resursus. Galima teigti, kad ši aktuali problema sprendžiama regiono mastu.

 Pabaigę studijas, KTK absolventai gali ne tik dirbti įvairios paskirties elektroninių sistemų montuotojais, testuotojais, projektuotojais, elektroninių sistemų projektų vadovais, bet ir elektronikos padalinių vadovais, inžinieriais įvairiose elektronikos įmonėse arba kurti nuosavą verslą. Turime labai daug tokių sėkmės istorijų. Džiugina ir mūsų dėstytojai, tokie kaip Julius Šaltanis ar Edgaras Sarapinas, kurie, sėkmingai pabaigę studijas KTK ir magistratūrą, sugrįžo dėstyti į savąją Alma Mater. 

 Beje, Elektronikos technikos absolventams yra puiki galimybė siekti karjeros ne tik Lietuvoje (pvz., įsidarbinus vienoje iš tarptautinių įmonių, turinčių padalinius Kauno LEZ). Noriu priminti, kad Elektronikos technikos studijos yra gavusios tarptautinę akreditaciją, tad pabaigus jas, KTK inžinieriaus diplomas yra pripažįstamas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Iš savo patirties žinau, kad technologijų krypties studijos priskiriamos prie vienų brangiausių, kalbant apie JAV, tad ši šalis ypač stokoja inžinierių. Didelė inžinierių paklausa yra ir ES, pvz., Vokietijoje, Ispanijoje ir kt. Todėl turinčių tokį diplomą, ir ypač, pasinaudojus galimybe įgyti dvigubą diplomą (KTK ir Šmalkaldeno taikomųjų mokslų universiteto), laukia sėkmingos karjeros perspektyva.

- Kuo turėtų pasižymėti šios studijų programos studentas?

 - Elektronikos technikos studijų programos studentas turėtų neabejotinai domėtis šia sritimi, pasižymėti analitiniu-loginiu mąstymu ir ateiti mokytis į šią studijų programą su A lygio vidurinio mokslo žiniomis iš tiksliųjų mokslų, pvz., matematikos, fizikos, chemijos, informatikos.