Daugiau nei šimtmetį Lietuvos inžinerijos kolegijos (KTK) ruošiami inžinerinių krypčių absolventai yra itin paklausūs darbo rinkoje, todėl bendradarbiavimas su verslu ir investicijos į studentų paruošimą bei laboratorijas kasmet auga kartu su didėjančiu partnerių tinklu.

Įvairiapusis bendradarbiavimas

Lietuvos inžinerijos kolegijos partnerių tinklas šiandien siekia beveik 400 įmonių, veikiančių Kaune, Lietuvoje ir visoje Europoje. Todėl kolegija gali pasiūlyti ne tik kokybiškas studijas, tačiau ir įdomias bei studentų lūkesčius atitinkančias praktikas jiems geografiškai patogioje vietoje.

Pasak Studijų programų departamento vadovo Artūro Aleksyno, kolegijos ryšiai su verslo partneriais yra itin stiprūs, todėl parama kolegijai yra ne tik finansinė, tačiau ir intelektinė.

„Per daugelį bendradarbiavimo metų išsigryninome patikimų ir ilgamečių partnerių tinklą. Turime tokias įmones, kurios su mumis dirba, investuoja į laboratorijas ar skiria studentams stipendijas daugiau nei dešimtmetį.

Žinoma, labai smagu, kad vertindami mūsų ruošiamų studentų žinias ir suformuotus praktinius įgūdžius, į mus kreipiasi ir nauji partneriai. Šiemet tokių įgijome bent dešimt.

Verslo paramą kolegijai galima būtų skirstyti į dvi pagrindines dalis – finansinę ir intelektinę. Daug verslo atstovų noriai skaito paskaitas kaip kviestiniai lektoriai. Taip pat turime nemažai integruotų paskaitų ir su užsienio partneriais.

Pavyzdžiui, Kelių inžinerijos studijų programos studentai šiandien klausosi Švedijos kompanijos AB „Tyrens“ atstovų paskaitų apie Kelių projektinius sprendimus, Inžinerines eismo saugumo priemones ir t.t.

Integruotų nuotolinių paskaitų turime ir iš Latvijos, Vengrijos bei Lietuvos, kurios padengia beveik visas kolegijos vykdomas studijų kryptis“, - bendradarbiavimą su verslu pristato A. Aleksynas.

Itin daug dėmesio kelių inžinieriams

Kolegijos Studijų programų departamento vadovo teigimu, paskutiniais metais galima išskirti itin dideles investicijas į kelių inžinierių ruošimą. Pasak jo, tokia situacija susidarė sparčiai augant šių specialistų poreikiui.

„Plečiasi šalies infrastruktūra, dalis specialistų artėja prie pensinio amžiaus, taip pat likome vienintele kolegija šalyje, kuri ruošia kelių inžinierius. Tad augantis poreikis yra labai juntamas. Žinoma, tai dar geriau už mus mato ir verslas, kuris stipriai prisideda prie šios studijų programos vystymo ir plėtojimo.

Pavyzdžiui, AB „Kauno tiltai“ šiemet skyrė 10 000 eurų Kelių inžinerijos skaitmenizuotos laboratorijos įrengimui.

Taip pat prisidedame prie Akademija@Kauno Tiltai veiklos, kuri skirta Kelių inžinerijos specialybės ir studijų populiarinimui. Jau antrus metus akademija rengia ir finansuoja 9–11 klasių moksleiviams skirtą „Ateities inžinieriaus studijos“ nuotolinių užsiėmimų ciklą „Game of Roads“. Tai moderni programa, suteikianti unikalią galimybę visapusiškai pažinti kelių inžinieriaus profesiją. Prieš tai buvo ir kitos iniciatyvos. Visada ieškoma naujų kampų, kaip patraukliai parodyti karjeros galimybes ir paskatinti jaunus žmones rinktis Kelių inžineriją“, - sako A. Aleksynas.

Apmoka studijas

A. Aleksyno teigimu, tokių kompanijų kaip AB „Kauno tiltai“ yra tikrai ne viena ir bendra jų parama Kelių inžinerijos studijų programai šiemet siekia 22 000 eurų.

„Labai daug paramos gauna ir tie studentai, kurie įstojo į valstybės nefinansuojamas vietas. Verslas mato specialistų poreikį, todėl yra pasiryžęs padengti jų studijų mokesčius. Taip pat skiria ir mokslo stipendijas.

UAB „Kauno keliai“, AB „Kauno tiltai“, UAB „Alkesta“, AB „Kelių priežiūra“, UAB „Parama“, UAB Laboratoriniai tyrimai“, UAB „Kuršasta“ kartu skyrė 22 000 eurų: 11 000 studijų finansavimui ir tiek pat mokslo stipendijoms. Šią paramą išsidalins apytiksliai apie 17 studentų. Tai labai dideli skaičiai, kurie tikrai motyvuoja studentus ir skatina rinktis studijas“, - paramos naudas aptaria KTK atstovas.

Pasak KTK Studijų programų departamento vadovo, panaši situacija yra daugelyje studijų programų. Pavyzdžiui, Elektros energetikos srityje dirbančios įmonės mato augantį šių specialistų poreikį. Tad UAB „Schneider Electric Lietuva“ skyrė beveik 4000 eurų mokomojo elektros variklio tyrimo stendo įrengimui, taip pat prizus moksleivių konkursams. Visi nori ir mėgina pritraukti talentus į savo kryptį.

Kitas pavyzdys - Autotransporto elektronikos ir Automobilių techninio eksploatavimo studentai, kurie gali naudotis Robert Bosch mokymo centru. Čia partneriai yra investavę daugiau nei 150 000 eurų į įrangos atnaujinimą.

Šiame centre per metus savo įgūdžius lavina apie 400 studentų. Atsiradus naujai įrangai, ji iškart keičiama, naujinama ir centre, o KTK studentai praktiką atlieka visada su pažangiausia technika.

Dar 2015 m. UAB „Tobis“ įrengė KTK automobilių remonto laboratoriją-servisą, o šiemet, investavus 92 000 eurų, jis buvo iš esmės atnaujintas ir pertvarkytas: sumontuota naujausia automobilių priežiūros įranga, įrengtos patogesnės ir didesnės laboratorijos erdvės. Dabar čia atliekama daugybė automobilių ir jų dalių techninio aptarnavimo bei remonto darbų.

Paramą skyrė ir UAB „Atomis“, kuri padėjo įsigyti įrangą, skirtą automobilių valdymo blokų testavimui ir programavimui.

Graibstomi elektronikos technikos inžinieriai

Itin daug dėmesio sulaukia ir elektronikos specialistai. Sparčiai augant jų poreikiui, Kaune net startavo nauja iniciatyva „Ateitis – elektronikams“. Penkios didžiausios elektronikos komponentų gamybos įmonės Kauno regione – „Continental Automotive Lithuania“, „HELLA Lithuania“, „Kitron“, UAB ,,Teltonika” ir „Littelfuse LT“  kartu su „Kaunas IN“, Kauno technologijos universitetu ir Lietuvos inžinerijos kolegija suvienijo jėgas ir kartu populiarina šią studijų kryptį.

Skaičiuojama, kad artimiausiu metu reikės bent 1000 šios srities specialistų.

A. Aleksyno tvirtinimu, esant itin dideliam specialistų poreikiui, kompanija „Kitron“ dar prieš 6-erius metus pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos inžinerijos kolegija, kuri be kitų inžinerinių profesijų, ruošia ir elektronikos inžinierius.

„Tais pačiais metais buvo atidaryta ir pirmoji Lietuvoje bei Baltijos šalyse IPC standartus atitinkanti „Kitron elektronikos montažo laboratorija”. Tuomet į laboratoriją buvo investuota per 140 000 eurų, iš kurių verslo atstovai skyrė daugiau kaip 100 000 eurų.

Šioje laboratorijoje savo įgūdžius tobulino daugiau nei 1000 kursų lankytojų - virš 600 studentų ir 400 elektronikos pramonės darbuotojų.

2020 metų pabaigoje buvo nuspręsta išplėsti „Kitron elektronikos montažo laboratorijos“ technines galimybes ir reinvestuoti virš 30 000 eurų, iš kurių virš 5000 eurų skyrė UAB „Kitron“.

Dabar laboratorijoje vienu metu savo gebėjimus gali ugdyti 12 specialistų. Visos darbo vietos yra aprūpintos modernia įranga, skirta elektronikos gaminių surinkimui, jų remontui ir modifikavimo operacijų atlikimui“, - sako jis.