Susisiekimo ministerija visuomenei pristatė Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. Tarp pagrindinių tikslų – plėtros kryptys, užtikrinant patogias transporto jungtis, aplinkai draugiški sprendimai ir didesnė sektoriaus grąža valstybei. Diskutuojant nepamirštas ir reikalingas didesnis dėmesys būsimų specialistų rengimui ir finansavimui.

10 SVARBIAUSIŲ UŽDAVINIŲ

Viešos konferencijos metu susisiekimo ministras Marius Skuodis išskyrė 10 pagrindinių krypčių, kuriomis bus dirbama artimiausius aštuonerius metus. Pasak jo, 2030 m. Lietuva bus: pasiekiama iš ne mažiau kaip 150 krypčių, tarp kurių ekonominiai hub‘ai ir pagrindinės turizmo kryptys, per 10 vietų pakils pasauliniame pasiekiamumo vertinime IATA į 85 vietą, Lietuvos aviacijos sektorius generuos ne 3 proc., o 5 proc. Lietuvos BVP. Ministro teigimu, 2030 m. Lietuvos oro uostai taps neutralūs klimatui ir visas sektorius mažins poveikį aplinkai. Šiandien nė viename oro uoste nenaudojami tvarūs degalai, bet skaičiuojama, kad 2030 m. tokių bus apie 6 proc. Planuojama, kad Vilniaus ir Kauno oro uostai bus sujungti greitąja „Rail Baltica“ vėže, kuri leis be rūpesčių ir papildomų patikrų keliauti iš vieno oro uosto į kitą. Nors Lietuva jau ir šiandien yra orlaivių remonto paslaugų ir krovinių gabenimo oru lyderė regione, tačiau šią poziciją reikės stiprinti besikeičiant sąlygoms. Norint konkuruoti pasauliniu mastu, bus būtina panaudoti ateities technologijas, o tam reikės įteisinti teisės aktus, leidžiančius įveiklinti dronus. Taip pat planuojama aviacijos verslo plėtra į JAV rinką ir jos oro erdvės atvėrimas Lietuvoje registruotiems orlaiviams. Bus tobulinama ir teisinė aplinka, o aviacijos verslas aktyviai įtraukiamas į aviacijos politikos formavimo procesus.

REIKIA PILNAI IŠNAUDOTI TURIMUS ORO UOSTUS

Susisiekimo ministro M. Skuodžio nuomone, Lietuvai artimiausiu metu svarbu išnaudoti jau turimus oro uostus ir tik tada galvoti apie naujo statybą. „Dabar strateginis tikslas – plėsti, ką turime Vilniuje ir Kaune, o kai pasieksime pajėgumų ribas, tada plėtrą vykdyti Kaune. Tačiau artimiausią dešimtmetį turime išnaudoti tai, ką turime čia. Keliame tikslą pradėti statyti naują Vilniaus uosto terminalą, kuris bus sujungtas su kitais, ir tai padidins galimybes aptarnauti dvigubai didesnį keleivių srautą nei dabar. Nuo 2025 m. keliame tikslą išplėsti Kauno oro uostą ir jo aptarnavimo pajėgumus“, – sakė jis. Ministras pastebėjo, kad pasaulyje vyrauja tokios tendencijos, kurios siūlo mažus atstumus įveikti traukiniais, o ne lėktuvais, pavyzdžiui, kaip iki Rygos ar Varšuvos. Prancūzijoje net negalima skristi tokio atstumo, kurį įveikti traukinys gali per 2,5 valandos. Konferencijos metu buvo akcentuotas ir oro uostų pritaikymas, siekiant priimti šalies sąjungininkus. Jau šiandien Susisiekimo ministerija bendradarbiauja su Krašto apsaugos ministerija ir Karinėmis oro pajėgomis bei ieško šio klausimo sprendimų, kad visiems Lietuvoje būtų maksimaliai patogu. Naująsias aviacijos gaires sveikino ir Civilinės aviacijos asociacijos CAVIA valdybos pirmininkė Orijana Mašalė, kurios nuomone, norint pasiekti užsibrėžtų tikslų, reikės sunkaus ir bendro darbo. Ji išskyrė holistinį požiūrį, kuris leistų pamatyti bendrą platų paveikslą ir kompleksiškai vertintų kiekvieną sprendimą diskutuojant, bei pasidžiaugė bendradarbiavimo atmosfera bei geranoriškumu įtraukiant daugumą CAVIA narių siūlymų į gaires. O. Mašalės nuomone, itin svarbi bus aviacijos sektoriuje dirbančių viešojo sektoriaus specialistų kompetencija. Pasak valdybos pirmininkės, šiandien šioje srityje dirbančių yra per mažai ir į juos yra investuojama per mažai. Tai globalus sektorius, kur yra aukšti darbo užmokesčiai, o Lietuvoje šiuo metu jie yra neadekvatūs, todėl būtina didinti bei gerinti darbo sąlygas, nes tai labai reikalingi žmonės, kurie priima sprendimus visam sektoriui.

BŪTINA INVESTUOTI Į BŪSIMUS SPECIALISTUS

CAVIA atstovė pabrėžė ir specialistų trūkumo bei 147 organizacijos nebuvimo problemas. Jai pritarė ir Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorius Nerijus Varnas, kuris akcentavo būtinas investicijas į specialistų rengimą, jei norima pasiekti užsibrėžtų tikslų. „Tikime jungtimis. Ir ne tik tomis, kurias išvardino ministras ir konferencijos dalyviai, bet ir tomis, kurios reikalingos tarp švietimo sektoriaus ir verslo, tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir tarp Susisiekimo ministerijos. Jeigu Susisiekimo ministerija deklaruoja, kad poreikis yra ir neužtenka šiandien parengiamų 200 specialistų, o jų turi būti bent 400, tai mes turime labai aiškiai matyti ir Vyriausybės strateginius veiksmus, kaip šie specialistai bus parengti. Džiaugiamės, kad yra bendras sutarimas ir supratimas dėl 147 organizacijos svarbos ir, kad šioje vietoje reikia ne tik mūsų, bet ir švietimo politikos formuotojų bendradarbiavimo. Norint parengti Lietuvai bent 400 specialistų kasmet, taip pat užtikrinti, kad apie 60 specialistų kasmet galės mūsų šalyje gauti reikalingas licencijas ir sertifikatus, reikia apie 2 mln. eurų papildomų investicijų. Švietimo sektoriui tai daug, tačiau valstybės mastu suma nėra tokia didelė, lyginant ją su pridėtine verte, kurią šalis gaus. Tikime, kad bendromis pastangomis atsiras ir specialistų rengimą koordinuojantis aviacijos klasteris, o ilgainiui galėsime atliepti specialistų poreikį bei padėti įgyvendinti išsikeltus tikslus“, – sako N. Varnas. Lietuvos inžinerijos kolegijos vadovo teigimu, svarbu ir poveikio aplinkai mažinimas. Švietimo sektorius mato galimybę atlikti reikalingus mokslinius tyrimus šiame kontekste. Dalis valstybėje augančių moksliniams tyrimams skirtų lėšų turėtų būti nukreipta būtent į aviacijos sektoriaus problemų sprendimą.

Daugiau: https://bit.ly/36MfzYu