Artėjant lemiamai dienai, kai kolegijos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) turės pristatyti pertvarkos planus, šiose neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose auga įtampa. Iki balandžio pabaigos neuniversitetinės aukštosios mokyklos turi apsispręsti: liks savarankiškos, susijungs ar prisijungs prie kolegų ir taps vienu dariniu. Svarbus reikalavimas, norinčioms veikti savarankiškai – studentų skaičius. Jis turi siekti bent 1 200. 

Pertvarką inicijavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) planuoja, kad dar po metų pirmakursius priimtų nebe 12, o 7 valstybinės kolegijos.

ŠMSM duomenimis, valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį, vadinasi, darbo rinkai arba nereikia šių specialistų, arba ju kvalifikacija nėra tinkama. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37–43 proc.

Kaip anksčiau sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, tokia padėtis veda į kai kurių kolegijų vegetavimą ar net sunykimą.

Per praėjusią savaitę vykusį Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdį virė aistringos diskusijos. Čia ietis surėmė kolegijų, verslo ir ŠMSM atstovai.

Gudas: kai išvydau tyrimo rezultatus, pasijutau nejaukiai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas pabrėžė: jo atstovaujama organizacija palaiko kokybės aukštajame moksle siekį, tačiau vykdant kolegijų tinklo pertvarką turi būti atsižvelgta ne tik į studijų kokybę, bet ir į socialinius bei ekonominius aspektus.

„Visi suprantame, kiek jaunų aktyvių žmonių Lietuva neteko dėl emigracijos, turime didžiulį depopuliacijos reiškinį. <...> Bet privalome atkreipti dėmesį, kad regione ši problema – kelis kartus aštresnė, išgyvename ne tik tarpvalstybinę migraciją, bet turime ir vidinę emigraciją. Jauni žmonės išvyksta į Vilnių ir Kauną studijuoti, labai dažnai negrįžta. Panevėžyje statistika tokia: grįžta tik penktadalis jaunimo, studijuoti išvykstančio į didmiesčius“, – padėtį apibūdino M. Gudas.

Jis pabrėžė, kad pramonės centruose, susitelkusiuose regionuose, vietos verslą dusina darbuotojų stygius.

Pašnekovo teigimu, Telšių ir Šiaulių apskrityse vien per ateinančius metus stigs 4 000 inžinierių, IT specialistų, vadovų.

Panevėžio regiono karjeros centras suskaičiavo, kad 2021–2025 m. pramonės įmonės pasirengusios įdarbinti beveik 14 tūkst. naujų darbuotojų, o vietos švietimo įstaigos planuoja parengti vos 2 tūkst.

„14 tūkstančių ir 2 tūkstančiai“, – pabrėžė M. Gudas ir pridūrė pasijutęs nejaukiai, kai išvydo šio tyrimo rezultatus.

„Inžinerijos pramonės atotrūkis išvis verčiantis iš koto: reikėtų 5 tūkst. specialistų Panevėžio regionui, o bus paruošta ir pasiūlyta 160 specialistų“, – iliustravo M. Gudas.

Jis pabrėžė, kad aukštoji ar profesinė mokykla yra magnetas, galintis regione išlaikyti jaunimą. Ar vietoje yra specialistų kalvė, anot jo, svarbus argumentas ir investuotojams. M. Gudo teigimu, tai lemia ir regiono gyvybingumą.

M. Gudas pabrėžė: prieš imantis neuniversitetinių aukštųjų mokyklų pertvarkos, nebuvo atlikta analizė, kokia nauda būtų sujungti kolegijas.

„Mes matėme Panevėžio kolegijos filialo Rokiškyje likimą, matėme Kauno kolegijos filialo Kėdainiuose likimą. Jie nunyko“, – pabrėžė jis.

Jis sakė, kad pakeitus studijų kriterijus, sunyko ir priėmimas į Kauno technologijos fakultetą Panevėžyje.

„Tai nėra tik švietimo klausimas, kaip galėtų pasirodyti. Tai ir regioninės politikos klausimas“, – aiškino M. Gudas.

Jis ragino šį klausimą spręsti jautriai ir išmintingai.

Jakštas: ten, kur yra aukštasis mokslas, jis turi ir išlikti

„Visiškai neabejojame, kad visuose miestuose, kur dabar yra aukštasis mokslas, jis ir turi išlikti. Aišku, jis turi būti ne bet koks, jis turi būti kokybiškas“, – per diskusiją kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Pasak jo, kolegijoms privalu turėti nuolatinį personalą, kuriantį aukštos kokybės studijų programas, dalyvaujantį taikomuosiuose mokslo tyrimuose, nepakanka, kad „ateitų kas nors padėstyti 0,2 etato dvi paskaitas per savaitę“.

Viceministras pabrėžė: kolegijos nuo kitų metų galės priimti tik tuos stojančiuosius, kurie atitiks bent minimalius reikalavimus.

„Iki šiol kolegijos priimdavo ir neišlaikiusius egzaminų. O tada tikimės, kad dvylika metų nedėję pastangų pasivys per trejus ar ketverius metus ir dar įgis specializaciją“, – bėdą nurodė G. Jakštas.

Aukštosioms mokykloms, sakė viceministras, reikalingas ir rentabilumas. Kad būtų užtikrinamas kokybiškas studijų procesas, minimalus studentų skaičius turėtų siekti 1 200. Pasak jo, dalis kolegijų tiek neturi ir šiandien, o prognozės rodo, kad po 3-4 metų šis rodiklis dar sumažės keliasdešimčia procentų.

Pasak G. Jakšto, turėtų būti galvojama, kaip stiprinti kolegijas pasitelkiant kitų aukštųjų mokyklų potencialą.

„Siūlome pačioms kolegijoms tartis, ieškoti sinergijos, kaip galėtų pasiruošti, kad būtų vykdomos kokybiškos studijos“, – sakė viceministras.

Jis pabrėžė, kad regionus, kur yra kolegijos, dažnai skiria vos keliasdešimt kilometrų. Vykti į kitą miestą neturėtų būti problema ir dėstytojams. Pasak jo, susijungus kitose kolegijose galima diegti ir pasiteisinusias studijų programas.

„Iki balandžio 30 dienos laukiame kolegijų iniciatyvos. Yra sudaryta ministerijos komisija, kuri vertins iniciatyvas. Esant poreikiui, pasiūlys ir pati. Tos iniciatyvos bus peržiūrimos ministrės, bus teikiamos Vyriausybei“, – aiškino G. Jakštas.

Tada bus rengiami reorganizacijos planai, apibrėžtas susijungusių kolegijų valdymas, kokios programos kuriame mieste bus vykdomos, bus vertinama susijungimo nauda.

M. Gudas, reaguodamas į G. Jakšto išsakytas mintis, akcentavo, jog rentabilumas nėra tinkamas kriterijus, kai kalbama apie kolegijas regione.

Ministrė: „Man gaila, kai girdžiu, kad kokybė nesvarbi“

Diskusijoje dalyvavusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžė, kad niekas nekalba apie kolegijų uždarymą regionuose, kalbama apie jų sustiprinimą.

„Man gaila, kai girdžiu, kad kokybė nesvarbi. Tai gal nereikia aukštojo mokslo? Gal profesinio užtenka? <...> Man labai skaudu girdėti, kad pamirštame kokybę, duokite mums tik tai, kas yra“, – emocingai kalbėjo ministrė.

Ji sakė jau susidūrusi su pasipriešinimu Panevėžyje, kai siūlyta sujungti šiame mieste veikiantį KTU fakultetą su Panevėžio kolegija.

„Jei Panevėžio regionui tinka kaip yra ir neteiks jokio pasiūlymo, suprantam, kad tinka kaip yra. Palauksim, kaip čia bus“, – kalbėjo ministrė.

Ji priminė, kad į neuniversitetines aukštąsias mokyklas priimami nepasirengę jaunuoliai.

„Vadinasi, valstybė leidžia lėšas, kad kokie nors žmonės tiesiog ateitų į kolegiją? Taip suprantame valstybės pinigus?“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Ji patikino, jog kolegijos neliks podukros vietoje – finansavimas taikomajam mokslui nuo 1 mln. kils iki 7 mln. eurų. Pasak ministrės, kolegijos galės vykdyti ir profesinę magistrantūrą.

Nerimauja, kad prijungtos kolegijos sunyks

M. Gudas nesutiko su ministrės išsakyta kritika ir pabrėžė, kad regionams svarbi ir studijų kokybė.

„Kai žmogus dykumoje būna badavęs dvi savaites ir jo klausia: ko nori labiau – gerti ar valgyti, jis nori ir to, ir kito. Mums šiandieną svarbiau atsigerti nei pavalgyti“, – savo poziciją iliustravo M. Gudas.

Diskusijoje dalyvavęs Panevėžio meras Rytis Račkauskas sakė, kad miestui, kaip ir regionui, kolegija gyvybiškai būtina. Be to, jis pabrėžė neišgirdęs argumentų jungti kolegiją su kita aukštąja mokykla.

„Teigiama, kad kolegijos yra silpnos. Tikrai nesuprantu, kaip du ar tris ligonius sujungus būtų stipriau ar sveikiau“, – kalbėjo meras.

Jis išsakė baimę, kad prijungtosios kolegijos tiesiog sunyktų.

Panevėžio kolegijos vadovas G. Sargūnas pabrėžė nesutinkantis su tvirtinimais, jog kolegijos yra silpnos ir rengia silpnus specialistus. Pridūrė, kad iš verslo negirdėjo blogų atsiliepimų. Kaip nurodė direktorius, jo vadovaujamos kolegijos absolventų įsidarbinimas siekia 52 proc.

„Tai nėra blogai. <...> Tad demagogiškai teigti, kad kolegijų sektorius niekam tikęs ir čia būtinai reikia ką nors daryti, manau, nebūtų sąžininga. O Vyriausybės patvirtintam kolegijų stiprinimo planui pritariame, sieksime nustatytų rodiklių iki 2029 metų. Esame pajėgūs tuos rodiklius įgyvendinti“, – kalbėjo Panevėžio kolegijos vadovas.

„Fokusuokimės į kokybišką produkto paruošimą be broko“

Kiekybinį parametrą (kiek studentų turėtų turėti aukštoji mokykla, kad galėtų veikti) kritikavo Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos prezidentas Tomas Prūsas.

„Aukštasis mokslas Lietuvoje, reikia pripažinti, deja, neturi to lygio, reikalingo bet kokiai pramonei, o inžinerinei pramonei – ypač. Labai palaikome kokybinę dedamąją.

Grįžkime prie kitos dedamosios – kiekybinio parametro. Demografinė situacija Lietuvoje yra tokia, kokia yra. Vaikų mažėja. Įsivesdami kiekybinį parametrą – 1 200 studentų – iškart rašome nuosprendį junginiams regionuose.

<...> Tai Lietuvos strateginis klausimas. Mums reikia kvalifikuotų, vertę kuriančių žmonių. <...> Studentas – ne klientas, ne krepšelis, ne pinigų parametras. Jis – produktas. Fokusuokimės į kokybišką produkto paruošimą be broko“, – kalbėjo T. Prūsas.

„Ir gaila, ir graudu, kad apsimetame, jog yra gerai“, – reziumavo J. Šiugždinienė.

Sulaukė kolegų siūlymų prisijungti

Reta kolegija jau galutinai apsisprendė, kaip elgsis ateityje. Arba neskuba viešinti planų.

Vilniaus kolegija (VK) atitinka keliamą studentų skaičiaus kriterijų. Šios aukštosios mokyklos direktorė Žymantė Jankauskienė sakė, kad kolegija sulaukė kitų kolegijų pasiūlymų prisijungti prie VK.

„Vilniaus kolegija yra didžiausia, lyderiaujanti Lietuvos kolegija. Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išsakytas gaires vertiname atidžiai ir atsakingai. Ketiname dalyvauti šiame procese.

Taip, esame sulaukę kolegų pasiūlymų jungtis prie Vilniaus kolegijos, ir patys su kitų institucijų vadovais diskutuojame apie galimas perspektyvas“, – paaiškino Ž. Jankauskienė.

Ji sakė įžvelgianti kolegijų tinklo stiprinimo naudą, tačiau iki balandžio 30 dienos, kai ŠMSM reikia pateikti Vilniaus kolegijos siūlymus dėl galimo reorganizavimo proceso, nenorinti atskleisti derybinių detalių.

Kauno kolegijos, taip pat turinčios ŠMSM numatytą skaičių studentų, atstovai sakė, jog kol kas jokie pokalbiai ir derybos nevyksta.

Stiprės savarankiškai, galbūt prisijungs kitas kolegijas

Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK) nusprendė, kad pertvarka įmanoma tik dviem atvejais – arba parengia ir laikosi stiprinimo plano, arba vykdydama stiprinimo planą prisijungia suinteresuotas kolegijas, kurios taptų KVK dalimi.

„Šis sprendimas buvo priimtas įvertinus aplinkybes, kad Klaipėdos valstybinės kolegijos išorinio institucinio vertinimo rezultatai – vieni geriausių Lietuvos kolegijų sektoriuje, Klaipėdos valstybinė kolegija išlaiko aukštojo mokslo rinkos lyderio pozicijas Vakarų Lietuvos regione“, – teigiama kolegijos komentare.

Ši kolegija – trečia pagal studentų skaičių kolegija Lietuvoje.

Šiuo metu KVK rengia kolegijos stiprinimo planą, kurį iki balandžio 30 d. pateiks ŠMSM.

„Kolegijų studijų programos neturi dubliuotis ir turi būti rentabilios. Taigi, prisijungiant kolegiją ar kolegijas, būtina atlikti studijų programų portfelio peržiūrą, efektyvumo vertinimą, vienas svarbių parametrų – regiono darbo rinkos poreikių atitiktis. Geografinis atstumas yra reikšmingas sprendžiant kasdienės vadybos klausimus, įgyvendinant į studentą orientuotas studijas. Valdyti procesus, pasitelkiant šiuolaikines komunikavimo priemones, įmanoma, tačiau gyvas bendravimas – kur kas efektyvesnis“, – aiškino kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė.

Planų kol kas neatskleidžia

Lietuvos inžinerijos kolegija (KTK) planų kol kas neatskleidžia.

„Kalbėjomės su daugumos kolegijų vadovais apie galimybes telkti išteklius, tačiau pagrindinė ašis, apie kurią turėtų vykti telkimas, – inžinerinės studijos ir MTEP šios studijų krypčių grupės mokslo kryptyse. Šiandien tai didžiulį rinkos poreikį atliepianti iniciatyva, inžinerinio sektoriaus verslo darbuotojų trūkumą sprendžianti idėja“, – aiškino KTK atstovė Samanta Eičaitė.

Pasak S. Eičaitės, konkrečius sprendimus priims kolegialių valdymo organų bendruomenės – Tarybų ir Akademinių tarybų. Jų posėdžiai numatyti balandžio antroje pusėje.

Geografinė padėtis – svarbi

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK), kaip teigė jos atstovai, kol kas nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl galimo jungimosi su kokia nors kita mokymo įstaiga. Aukštoji mokykla analizuoja siūlomos reformos principus ir išsakytas ministerijos įžvalgas, sakė kolegijos direktorius Rolandas Vitkūnas.

„Esame didžiausia inžinerinių krypčių kolegija Lietuvoje, kurioje visos vykdomos studijų kryptys įvertintos ir akredituotos maksimaliam 7 metų laikotarpiui. Šiuo metu tarp valstybinių kolegijų užimame ketvirtą vietą pagal studentų skaičių (studijuoja 1 700 studentų).

Siūlome studijuoti pagal 17 programų. Kai kurios jų – unikalios ir nedubliuoja kitų kolegijų vykdomų programų. Kolegijoje veikia 48 modernios laboratorijos, kita moderni studijų bazė. Turime išskirtinius susitarimus su verslais dėl laboratorijų veiklos ir specialistų ruošimų. Pavyzdžiui, bendradarbiaujame su „Toyota“, „HAAS Automation Inc.“, „Lietuvos geležinkeliais“, „Ignitis“, – pranašumus vardijo R. Vitkūnas.

Maždaug pusė VTDK studentų – Vilniaus miesto ir rajono gyventojai.

„Akivaizdu, geografinė padėtis – reikšmingas veiksnys renkantis studijas“, – sakė direktorius.

Galutinio sprendimo kol kas neturi ir Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis: „Prisijungti pasiūlymų kol kas neturime, tačiau sieksime binarinės sistemos išlikimo ir plėtojimo, todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai teiksime kolegijų reorganizavimo pasiūlymą. Šio siūlymo įgyvendinimas sustiprins koleginį sektorių, bus išlaikytos ir išplėtotos koleginės studijos ne tik Kauno, bet ir gretimuose regionuose.“

Ketina išlikti savarankiška

Šiaulių valstybinė kolegija (ŠVK) ketina išlaikyti savarankiškai veikiančios valstybinės kolegijos statusą. Pageidavimų prisijungti ji taip pat nėra sulaukusi.

Kaip aiškino ŠVK direktoriaus pavaduotojas Nedas Jurgaitis, ketinimą išlikti savarankiškai remia Šiaulių asocijuotos verslo struktūros, savivaldybė.

Šiauliuose dar veikia ir Vilniaus universiteto Švietimo akademija. Taip pat ir profesinė mokykla – Šiaulių technologijų mokymo centras.

„Geografinis atstumas gali daryti įtaką galimiems kolegijų susijungimams, nes kolegijų studijų, mokslo, ekspertinė bei šviečiamoji veikla didžiausią poveikį daro vieno konkretaus regiono plėtrai. Svarstydami kolegijų tinklo alternatyvas, orientuojamės į regioniškumą, regiono darbo rinkos poreikius ir studijų prieinamumą.

Šiaulių valstybinė kolegija vienintelė atstovauja koleginiam sektoriui Šiauliuose, turi įdirbį ne tik Šiaulių, bet ir Šiaurės Lietuvos regione – jungimosi su kitomis institucijomis procesai gali išbalansuoti regioniškumo pagrindu kuriamą kolegijos vystymąsi, sukelti neigiamų padarinių regiono socialinei ir ekonominei raidai“, – savo nuomone pasidalijo N. Jurgaitis.

Numatomą pertvarką vertina neigiamai

Panevėžio kolegija neketina dalyvauti kolegijų tinklo reorganizavimo procese, o jos vadovas Gediminas Sargūnas numatomą tinklo pertvarką vertina neigiamai.

„Pageidavimo prisijungti prie mūsų kolegijos niekas nepareiškė. Valstybinių kolegijų tinklo reorganizavimą prijungiant (arba sujungiant) kolegijas vertinu neigiamai, nes ilguoju periodu dalis studijų krypčių ir programų reorganizuojamose kolegijose išnyks, drauge išnyks ir tų krypčių specialistų rengimas.

Tai ypač skaudžiai veiks regionų darbo rinkos poreikius. Kolegijų tinklo reorganizavimas, mažinant valstybinių kolegijų skaičių, Lietuvos aukštojo mokslo sistemai esminės įtakos neturės. Ilguoju periodu kai kuriuose regionuose pablogės aukštojo mokslo prieinamumas ir pačių regionų patrauklumas investuotojams, nes stigs specialistų rengimo“, – poziciją apibrėžė Panevėžio kolegijos direktorius.

Ketina jungtis prie universitetų

Alytaus kolegijoje studijuoja apie 750 studentų, čia mokosi ir užsieniečių iš buvusių sovietinių šalių, Indijos, Kongo. Tačiau kolegija jau dabar neatitinka nustatyto studentų skaičiaus kriterijaus. Todėl planuose – jungtis prie Klaipėdos universiteto, taip regione išlaikant aukštąją mokyklą. Tam pritaria regiono plėtros taryba.

„Per tokį trumpą laiką nei atsivešime studentų iš užsienio, nei gims mūsų regione. <...> Lietuvoje sumažėjo 25 proc. tyrėjų. Leiskite paklausti, kaip vykdyti mokslą, kai neturi tyrėjų“, – neseniai LRT TELEVIZIJAI kalbėjo Alytaus kolegijos direktorius Sigitas Naruševičius.

Anksčiau ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) vadovas LRT.lt yra sakęs, kad kolektyvui siūlys rinktis jungtis su VILNIUS TECH universitetu.

Klaipėdoje esančios kolegijos direktorius Vaclavas Stankevičius vadina tai racionaliausiu būdu, kad būtų sustiprintos pozicijos, nes sostinėje esantis universitetas rengia sausumos transporto, aviacijos specialistus, o susijungus būtų galima apimti visų transporto rūšių specialistų rengimą.

Rektorius: ir turtas būtų išnaudojamas geriau

Dėl prijungimo į VILNIUS TECH universitetą kreipėsi keletas kolegijų.

„Buvo apsvarstytos jų galimybės, tačiau parėmėme tik Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) norą prisijungti prie mūsų universiteto. Taip nusprendėme, nes veikloje turime daug bendro. VILNIUS TECH ruošia antžeminio, oro transporto specialistus. Prijungus vidaus vandenų ir jūrų transporto sistemų specialistų ruošimą, stojantiesiems galėtume pasiūlyti visą studijų transporto srityje komplektą. Logistine, mokslinių tyrimų, specialistų akiračio, profilio paruošimo prasme, mums ir Lietuvai tai būtų naudinga – Lietuvą priartintume prie jūrinės valstybės statuso, į specialistų ruošimo procesus įtrauktume visus regionus, ne tik pajūrio“, – paaiškino VILNIUS TECH universiteto rektorius Romualdas Kliukas.

Pasak jo, VILNIUS TECH universitete studijuoja 18 proc. užsienio studentų. Jų pritraukimo patirtis padės didinti užsienio studentų skaičių būsimojoje Lietuvos jūreivystės akademijoje, o jau regiono darbdavių uždavinys – integruoti juos į darbo rinką.

„VILNIUS TECH ir LAJM turi daug bendrų sąsajų visose veiklose. VILNIUS TECH studijų programos ir kryptys yra tokios pat, kaip ir LAJM, išskyrus laivininkystę. Bet mes turime kitas tarptautinėmis konvencijomis reguliuojamas studijų sritis – orlaivių pilotavimą ir skrydžių valdymą. Aukštesniu lygiu studentams siūlome elektros inžinerijos, elektronikos, automatikos, mechanikos ir logistikos studijas“, – teigė rektorius.

Anot jo, Lietuvos ir NATO saugumui užtikrinti, rengiant Lietuvos kariuomenės karinių jūrų ir oro pajėgų karininkus, stiprinant Lietuvos kariuomenės aprūpinimą aukštos kvalifikacijos personalu bei plėtojant personalo kvalifikacijos tobulinimo galimybes, LAJM ir VILNIUS TECH universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutui svarbu bendradarbiauti su Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.

„Pajūryje vykdoma jūrų energetikos sektoriaus plėtra, o tam reikės daug aptarnaujančių specialistų, technikų, vadovų. Bendradarbiaudami su LAJM šią spragą galėsime užpildyti.

Kalbant apie dėstytojus – jau dabar kai kurie VILNIUS TECH mokslininkai, doktorantai, mokslų daktarai, dirbantys Klaipėdos uoste, dėsto LAJM. Keletas LAJM dėstytojų pareiškė norą studijuoti VILNIUS TECH Transporto inžinerijos krypties doktorantūroje ir spręsti jūrų transporto problemas. Be to, mūsų dėstytojai, kurie vykdo tyrimus aplinkosaugos elektros, alternatyvios energetikos srityse ir atlieka tyrimus VILNIUS TECH Juodkrantės tyrimų bazėje, kurį laiką gali ten gyventi su šeimomis ir dėstyti LAJM“, – kalbėjo R. Kliukas.

Be to, rektoriaus teigimu, jungiantis aukštosioms mokykloms ir kolegijoms, būtų geriau išnaudojamas turtas.

„Pavyzdžiui, kolegijų bendrabučiai dažnai būna pustuščiai, o aukštosiose mokyklose – priešingai, gyvenamųjų vietų trūksta. Kartais kolegijos turi ir geresnę praktinę įrangą, kuri panaudojama labai neefektyviai. Sujungus mokymo bazes, tai būtų labai naudinga ir kolegijoms, ir universitetams.

Reikėtų reglamentuotai atskirti, kur universitetinis, o kur – koleginis bakalauras, kokie galimi būdai jį tęsti, kokios galimybės kolegijų absolventams baigti mokymąsi ir tęsti profesinį kelią. Juk vidurinės grandies atstovų Lietuvoje taip pat labai trūksta. Kolegijų absolventams universitetai galėtų pasiūlyti kokybiškus kvalifikacijos kėlimų kursus ar mikrokreditus, palengvinti kelią į magistrantūros studijas“, – aiškino VILNIUS TECH universiteto rektorius.

Daugau: https://bit.ly/3N6VOxH 

Nuotrauka: D. Umbraso / LRT