Automobilio oro pagalvių kūrimo istorija siekia 1950-uosius metus. Pirmąją oro pagalvės koncepciją išrado amerikietis John W. Hetrickas 1952 m., įkvėptas savo tarnybos laivyne, kur jis matė naudojamus suspausto oro mechanizmus [1]. Tuo pat metu vokiečių inžinierius Walter Linderer pateikė savo oro pagalvės sistemą [2]. Tačiau ankstyvieji eksperimentai buvo nesėkmingi, nes jų technologijos negalėjo pakankamai greitai pripūsti oro pagalvės avarijos metu. Tik 1960-aisiais elektronikos ir sprogstamųjų medžiagų pažanga leido sukurti pirmas veikiančias oro pagalves [3].
Svarbus posūkis įvyko 1970-aisiais, kai kompanijos „General Motors“ ir „Ford“ pradėjo eksperimentuoti su oro pagalvėmis kaip standartine saugos priemone. 1973 m. „General Motors“ pirmą kartą įrengė oro pagalves savo prabangių automobilių modeliuose, tačiau technologija dar nebuvo tobulai išvystyta, todėl oro pagalvės nebuvo plačiai priimtos. Oro pagalvės tapo privaloma saugumo įranga daugelyje šalių tik 1990-aisiais, o jų naudojimas buvo reglamentuotas ES ir JAV įstatymais.
Įdomūs eksperimentai su oro pagalvėmis buvo atlikti „General Motors“ ir „Ford“ kompanijose, kurios investavo į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą. Šie tyrimai padėjo nustatyti, kad keleivio padėtis ir oro pagalvės veikimo greitis yra kritiniai veiksniai, siekiant sumažinti sužalojimus. Testai parodė, kad sėdėjimas per arti vairo ar keleivio sėdynės gali padidinti riziką, todėl gamintojai pradėjo diegti išmanesnius jutiklius ir oro pagalvių pripūtimo mechanizmus, kad jie prisitaikytų prie keleivio padėties ir dydžio. Tai paskatino išmaniųjų adaptyviųjų oro pagalvių kūrimą, kurios gali keisti pripūtimo stiprumą, atsižvelgiant į avarijos stiprumą ir keleivio fizines savybes.
2024 m. spalio 16 ir 17 dienomis Autotransporto elektronikos I-AE-2 studentai lankėsi UAB „Atomis“ servise. Jie dalyvavo integruotoje į automobilių saugos ir komforto sistemos dalyką paskaitoje. Paskaitoje studentai gilino žinias į automobilio oro pagalvių diagnostiką ir remontą. Šie praktiniai mokymai suteikė studentams galimybę susipažinti su oro pagalvių diagnostikos procesais, sužinoti, kokius įrankius reikia naudoti, bei išmokti identifikuoti ir spręsti dažniausiai pasitaikančias problemas.
Praktinių užsiėmimų metu studentai išmoko analizuoti oro pagalvių veikimą ir suprasti, kaip veikia susidūrimo jutikliai (angl. airbag collision sensors). Be to, jie įgijo supratimą apie teisinius ir techninius reikalavimus, reglamentuojančius oro pagalvių naudojimą ir remontą pagal ES direktyvas. Tokios kompetencijos yra itin vertingos, nes suteikia studentams galimybę pritaikyti teorines žinias praktikoje, pasirengti darbui transporto elektronikos srityje bei atlikti diagnostikos ir remonto darbus, užtikrinančius automobilių saugumą.
Automobilio oro pagalvės yra vienas svarbiausių automobilio saugos elementų, skirtas sumažinti sužalojimų riziką eismo įvykių metu. Automobiliuose jos suveikia per kelias milisekundes, kai jutikliai fiksuoja susidūrimo smūgį. Siekiant užtikrinti, kad oro pagalvės veiktų tinkamai, būtina nuolatinė jų diagnostika ir priežiūra. Europos Sąjungoje (ES) oro pagalvių sistemos veikimą ir patikimumą reguliuoja keletas svarbių teisės aktų. Vienas iš pagrindinių yra Direktyva 2007/46/EB, kuri nustato bendrąją transporto priemonių tipo patvirtinimo sistemą ES. Ši direktyva reglamentuoja, kad visos naujos transporto priemonės turi atitikti saugumo ir techninius reikalavimus, įskaitant aktyviąsias ir pasyviąsias saugos sistemas, tarp jų ir oro pagalves.
Kitas svarbus dokumentas yra Reglamentas (ES) Nr. 661/2009, kuris įpareigoja, kad visos lengvosios transporto priemonės, gaminamos ar importuojamos į ES, privalo būti aprūpintos oro pagalvių sistemomis. Be to, šiame reglamente nurodyta, kad transporto priemonių gamintojai turi užtikrinti, jog jų montuojamos saugos sistemos atitiktų griežtus veikimo ir patikimumo kriterijus. Remiantis ES direktyvomis, oro pagalvių diagnostika turi būti atliekama reguliariai, naudojant specialią diagnostikos įrangą, kad būtų galima aptikti jutiklių, laidų ar valdymo modulio gedimus. Gedimai gali atsirasti dėl netinkamai veikiančių susidūrimo jutiklių, elektros problemų ar korozijos laiduose. ES reikalauja, kad tokie gedimai būtų pašalinti prieš transporto priemonei grįžtant į eksploataciją.
Oro pagalvių remontas ir keitimas taip pat reglamentuotas ES direktyvose. Po oro pagalvių išsiskleidimo jos turi būti pakeistos naujomis, nes ES taisyklės draudžia montuoti atnaujintas arba naudotas oro pagalves. Direktyva 2014/45/ES dėl transporto priemonių techninės apžiūros nustato, kad oro pagalvių būklė turi būti patikrinta per periodines technines apžiūras, o bet kokie gedimai ar neatitikimai saugumo standartams turi būti nedelsiant ištaisyti. ES nuolat peržiūri ir atnaujina savo direktyvas, atsižvelgdama į naujas technologijas. Pavyzdžiui, į rinką ateina adaptyvios oro pagalvės, kurios prisitaiko prie keleivių dydžio ir padėties, padidindamos jų apsaugos efektyvumą. Ateities direktyvose tikimasi įtraukti papildomas nuostatas, reguliuojančias šių išmaniųjų sistemų diegimą ir veikimo patikimumą.
Taigi, oro pagalvių diagnostika ir remontas ES yra griežtai reguliuojami direktyvų ir reglamentų, siekiant užtikrinti aukščiausią saugumo lygį. Atitiktis šioms taisyklėms ne tik padidina keleivių saugumą, bet ir užtikrina, kad transporto priemonės atitiktų visus galiojančius techninius reikalavimus. Laiku atliekant diagnostiką ir remontą pagal ES reglamentus, galima išvengti rimtų pasekmių avarijos atveju.
Literatūros sąrašas:
Hetrick, J. W. Vehicle Safety Apparatus, U.S. Patent No. 2,649,311, 1953.
Linderer, W. Safety Device for Motor Vehicles, German Patent No. 896312, 1953.
Nahum, A. M., and Gomez, M. A. Crash Injury Prevention: Airbags, SAE International, 2007.