Aukštesnioji technikos mokykla (ATM) įkurta 1920 m. Tai pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje techninės krypties specialistus rengusi mokykla. Iš pradžių ji veikė pradinės mokyklos patalpose Vytauto prospekte, 1922 m. perkelta į erdvesnį pastatą Mickevičiaus gatvėje. Didėjantis moksleivių skaičius, sparčiai populiarėjantis aukštesnysis mokslas ketvirtojo dešimtmečio pradžioje vertė galvoti apie naujų, visus tokio pobūdžio įstaigos poreikius atitinkančių rūmų statybas. Naujasis pastatas turėjo reprezentuoti ne tik tobulėjančią jaunos valstybės švietimo sistemą, tačiau ir pagerinti mokymosi ir darbo sąlygas.
1936 metų pradžia buvo viena įsimintiniausių ATM direktoriaus Julijono Gravrogko gyvenime. Susisiekimo ministerijai pasiūlius, ministrui Jokūbui Stanišauskui primygtinai reikalaujant, Vyriausybė sutiko skelbti ATM rūmų projektavimo konkursą, kuris sulaukė didžiulio dėmesio. Buvo pateikti 36 projektai. Konkursą laimėjo architektas dr. Stasys Kudokas. 1937 m. birželio 17-ąją Susisiekimo ministerija pasirašė sutartį su G. Ilgovskio statybos firma, pasiūliusia priimtiniausias sąlygas. 1937 m. rugsėjo 15 d. įvyko naujųjų mokyklos rūmų pamatų šventinimas. 1938 m. rugsėjo 23 d. ATM naujuose rūmuose prasidėjo mokslo metai.
Rūmų architektūroje atsiskleidžia projekto autoriaus pomėgis istoriniais principais komponuoti kai kurias modernistines formas. Simetriškame pastato fasade rizalitu akcentuojama centrinė ašis ir įėjimas, o šis įspūdis dar sustiprinamas masyviais laiptais. Pastato fasade įkomponuotas Vyčio ženklas, jį puošia dekoratyvūs bareljefai su amatų simboliais.
Fasadų kompozicija simetriška, ritmiška. Pagrindinis fasadas suskaidytas didelių stačiakampių langų eilėmis, atskirtomis mentėmis su išėmomis. Mokykloje akcentuojama pastato centrinė kompozicijos ašis, kur pagrindiniame fasade įkomponuotas įėjimas. Aukštesniojoje Technikos mokykloje tai išspręsta ypatingai reprezentatyviai: į centrinį įėjimą veda platūs granitiniai laiptai, portalas pabrėžtas iškilmingu laužytu rizalitu su centre įkomponuotomis trejomis durimis.
Ant buvusio Kauno tvirtovės pylimo išdygę Aukštesniosios technikos mokyklos rūmai sodybinio užstatymo fone atrodė išties įspūdingai. Kartu su šalia dygstančiu klinikų miesteliu šie pastatai kėlė rajono prestižą.
Tarpukario Lietuvos architektūros korifėjaus, tuomečio ATM dėstytojo dr. Stasio Kudoko suprojektuotuose rūmuose šiuo metu yra Lietuvos inžinerijos kolegija (KTK), jau antrą šimtmetį Lietuvai rengianti techninės inžinerinės krypties specialistus.
2023 metų rugsėjo 18 d. Saudo Arabijoje vykusioje 45-oje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška “Modernus Kaunas: optimizmo architektūra, 1919 – 1939”. Rugsėjo 18 d. miesto tarpukario pastatai įrašyti į UNESKO pasaulio paveldo sąrašą, jų tarpe ir 1938 m. iškilę Aukštesniosios technikos mokyklos (dabar – Lietuvos inžinerijos kolegija) rūmai, pripažinti kaip reikšminga vertybė visai žmonijai, dabarties bei ateities kartoms.
Iš Lietuvos inžinerijos kolegijos muziejaus archyvų
