Rugpjūčio pabaigoje Šiaulių oro uoste duris atvėrė naujas bendrovės „Aviatic MRO“ angaras, skirtas orlaivių remontui ir priežiūrai. 17 tūkst. kvadratinių metrų ploto angaras vienu metu gali priimti ne tik mažesnius lėktuvus, bet ir tokį milžiną kaip „Boeing B747-8“ – ilgiausią keleivinį orlaivį pasaulyje. Investicijos siekia 20 mln. eurų, įmonė skaičiuoja, kad šiuo projektu bus sukurta apie 1000 darbo vietų aukštos kvalifikacijos aviacijos inžinieriams. Šalia esamo angaro turėtų iškilti ir antrasis.

Šiaulių oro uostas pasirinktas neatsitiktinai. Jis, esantis Šiaurės ir Rytų Europos pusiaukelėje, yra greitai pasiekiamas iš kitų žemyno oro uostų, o jo infrastruktūra leidžia tūpti ir kilti bet kokio dydžio orlaiviams. Vienas kilimo takų yra ilgiausias Baltijos šalyse (3,5 kilometro ilgio), per septynis kilometrus nuo Šiaulių nutolęs oro uostas neriboja garso nei dieną, nei naktį (problema, su kuria vis labiau susiduria Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai). Dalį Šiaulių oro uosto užima Zokniai – Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazė, kuria naudojasi ir NATO oro policija.

Šiaulių oro uostas nėra vienintelis, kuriame vykdoma orlaivių priežiūra ir sulaukiama investicijų. Orlaivių remontas, priežiūra, krovinių gabenimas – mažiau matomos aviacijos sritys, tačiau galinčios sustiprinti Lietuvos aviacijos sektorių.

Ateities planai

Pasak Šiaulių oro uosto direktorės Aurelijos Kuezados, šiuo metu pasitikėjimo teise oro uosto valdomame sklype išnuomotos visos sklypų dalys. Nuomininkai – trys įmonės, viena jų „Aviatic MRO“. Kituose sklypuose veiklą planuojama pradėti skirtingais laikotarpiais nuo 2027 iki 2030 m., visos veiklos susijusios su aviacija ir logistika. Vienai laisvai likusiai sklypo daliai už oro uosto teritorijos aukcionas planuojamas spalį.

„Plėtra yra svarbi tiek oro uostui, tiek valstybei, – neabejojo A. Kuezada. – Teritorijoje veikiančios įmonės kurs darbo vietas, miestas gaus pajamų per sumokamus mokesčius už jame teikiamas viešąsias paslaugas ir gyventojų pridėtinės vertės mokestį. Aviacija yra tarp aukštas pajamas generuojančių verslų, valstybei būtent per mokesčius bus didžiausia nauda, taip pat kuriama pridėtinė žinomumo vertė, nes Lietuva taps dar patrauklesnė aviacijos sektoriui.“

Skirtingai nei Lietuvos oro uostai (LOU), šiemet iš valstybės įmonės tapę akcine bendrove, Šiaulių oro uostas yra Šiaulių miesto savivaldybės įmonė ir būtent iš čia gauna daugiausia paramos. Vis dėlto, anot A. Kuezados, prie oro uosto civilinės dalies rekonstrukcijos prisidėjo ir valstybė.

„Bendradarbiaujame su Susisiekimo ministerija kurdami aviacijos strategiją ir esame audituojami Transporto kompetencijų agentūros, Civilinės aviacijos departamento specialistų aerodromų priežiūros ir aviacijos saugumo aspektais, nes esame tarptautinio oro uosto statusą turinti įmonė ir turime atitikti visus tarptautinius oro uostų reglamentus“, – pasakojo oro uosto vadovė.

Tačiau iš centrinės valdžios Šiaulių oro uostas pasigenda žinučių tarptautiniu mastu apie tai, kad Lietuvoje veikia ne tik valstybiniai oro uostai, bet ir vienas Šiauliuose, kuris savo veiklą orientuoja išimtinai į MRO (priežiūra, remontas ir operacijos) ir krovinių gabenimą. „Keleivių mes neaptarnaujame, nors ir turime privačių lėktuvų, atskrendančių į oro uostą, bet nekonkuruojame su LOU keleivių segmente, – pripažino A. Kuezada. – Be abejo, infrastruktūrai gerinti norėtųsi ir finansinės pagalbos, nes reikia rekonstruoti senąjį peroną ir riedėjimo taką A, o tokio pobūdžio rekonstrukcijos yra labai brangios.“

Ne tik Šiauliai

Vilniaus ir Kauno oro uostuose taip pat veikia orlaivių priežiūros ir remonto angarai. Susisiekimo ministerija teigia, kad abu yra stiprūs globalios rinkos dalyviai lėktuvų priežiūros rinkoje, ypač Kauno oro uostas, kuris jau įsitvirtino kaip orlaivių techninės priežiūros centras Baltijos regione. Jis pirmauja pagal orlaivių remonto ir techninės priežiūros veiklų apimtį.

„Orlaivių remonto ir techninės priežiūros veiklas vykdančios bendrovės Kauno oro uoste sukuria šimtus aukštos kvalifikacijos darbo vietų – pritraukia specialistus ne tik iš Kauno, bet ir viso vidurio Lietuvos regiono, – teigė ministerijos atstovai IQ pateiktame atsakyme. – Šias lyderio pozicijas stiprinsime ir toliau, kad užtikrintume kryptingą šios veiklos plėtrą. Artimiausiais mėnesiais turėtų paaiškėti ir dar vieno papildomo angaro statybų perspektyva būtent Kauno oro uoste.“

LOU vadovas Simonas Bartkus taip pat išskyrė Kauno oro uostą. Jo teigimu, privatus verslas šiame oro uoste skiria nemažai investicijų, oro bendrovė „Ryanair“ stato dar du angarus, skirtus orlaiviams prižiūrėti: „Esame numatę ir daugiau sklypų, kuriuose galėtų verslas įsikurti. Kaip organizacija dėsime visas pastangas, kad būtume kuo lankstesni ir atviresni investicijoms pritraukti.“

„Mes privalome plėtoti šią veiklą kuo labiau, – pritarė Civilinės aviacijos asociacijos pirmininkė Orijana Mašalė. – Turime stiprias aviacijos bendroves, kurios veikia šioje srityje.“ Tarp jų – asociacijos nariai „MAAS Aviation“, užsiimantys lėktuvų dažymu, Kauno oro uoste skrydžių bendrovės „Ryanair“ padalinys remontuoja lėktuvus, „J&C Aero“ atnaujina lėktuvų interjerus. O. Mašalė neabejojo, kad turime didžiulį potencialą, laukia eilės lėktuvų, kol galės atvykti. 2022 m. patvirtintose aviacijos gairėse taip pat numatoma, kad Lietuva taps MRO centru regione.

„MAAS Aviation“ angaras, užimantis 7000 kvadratinių metrų plotą, Kaune atvertas 2021 m. ir yra vienas didžiausių orlaivių dažymo angarų Europoje. „Ryanair“ pavaldžioji įmonė FRC LT iki šių metų pabaigos planuoja pabaigti dviejų dalių 7000 kvadratinių metrų ploto angaro statybas ir pradėti veiklą, kuri leis išplėsti jau dabar teikiamas orlaivių priežiūros paslaugas ir sukurs apie 120 naujų darbo vietų. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje 2022 m. „Avia Solutions Group“ pavaldžioji įmonė „FL Technics Engines Services“ atvėrė 3400 kvadratinių metrų ploto orlaivių remonto centrą.

„Vienintelė problema, kurią mums reikia išspręsti, – specialistų trūkumas, nes čia reikia techninės pakraipos žmonių: inžinierių, mechanikų, avionikų, – atkreipė dėmesį O. Mašalė. – Deja, šios srities specialistų stokojame, ir norėtųsi, kad valstybė šioje vietoje daugiau investuotų į jaunimo edukaciją, kad pritrauktų jo studijuoti šių tikrai nelengvų profesijų, kurios galų gale garantuos aviacijai šviesų rytojų.“

Nuotrauka: Liepa Žeromskaitė

Daugiau: https://shorturl.at/jmQ56