„1957 m. pradžioje Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas nusprendė „išdalinti“ stambesnių organizacijų profsąjungoms po karo be šeimininkų Neringoje likusias trobas. Kauno politechnikumo darbuotojų profsąjunga gavo nedidelį gyvenamą namą su keturiais vieno kambario ir virtuvės butais pirmame aukšte ir vienu vasaros kambariu salkoje Juodkrantėje. Žiemos viduryje, „spaudžiant“ šaltukui ir esant gana storai sniego dangai, tuometinė profsąjungos pirmininkė O. Mačiulskaitė kartu su direktoriumi B. Bielovu, sunkvežimiu važiavo apžiūrėti būsimos „vilos. Jie pirmieji išbandė būsimų poilsio namų „patogumus“ tuo metu negyvenamame name su užkaltais langais.

Prasidėjo remonto darbai. Dvi virtuves panaikino ir įrengė pereinamus kambarius (gatvės pusėje), dvi virtuvės kiemo pusėje kelis metus buvo bendros visiems. Jau 1958 metų vasaros sezonui buvo įrengti keturi kambariai. Miegodavome ant lentų, lovų nebuvo. Iš miško parsinešdavome sausų šakų ir pamainomis virdavome valgį, kepdavome žuvį ir net džiovindavome grybus. Kieme, patvoriuose išsikasdavome (pagal šeimos poreikius) didesnes, ar mažesnes duobeles – tai buvo mūsų „šaldytuvai“. Ungurius ir žuvis vietiniai Juodkrantės žvejai parduodavo slaptai ir tik patikimiems pirkėjams, užtat pieno pirkdavome iš gyventojų pagal norus.

Temstant iš marių parplaukdavo žvejai. Kiekvienoje poilsiautojų pamainoje būdavo bent 2 – 3 ar daugiau „prisiekusių“ žvejų ir dar prijaučiančių... Savi žvejai sugautos žuvies nesuvalgydavo, supildavo į voneles ir imkite, kas kiek tik norite. Tada darydavome „žuvies balių“.

Bėgant metams poilsio namų teritorijoje buvo pastatyta biliardinė, virtuvė, dušai ir kiti statiniai. Kauno politechnikumo, vėliau Kauno aukštesniosios technikos mokyklos, dabar Lietuvos inžinerijos kolegijos vadovai visuomet rūpinosi, kad vasaras bendruomenės nariai galėtų praleisti „Žuvėdroje“. Vaclovas Mikalajūnas, Felicija Truncienė, Eleonora Kriūnienė, Zita Ruzgienė, Vaida Vaitonienė, Regina Motienė, Dalia Karčiauskienė ir daugelis kitų nepagailėjo savo laiko ir jėgų, kad, prabėgus ir 65-riems metams, turėtume savo vasaros namus“.

Iš KTK muziejaus archyvų

Panaudoti dėstytojos, ilgametės muziejaus vadovės I. Kriščiukaitienės prisiminimai